Estijos finansų reguliuotoja teigia, kad potenciali nekilnojamojo turto katastrofa didžiausioje Skandinavijos ekonomikoje gali turėti įtakos kapitalo kiekiui Švedijos bankų padaliniuose, kurie dominuoja šalies bankų sektoriuje.

Reguliuotojai ir Švedijos vyriausybė padarė per mažai, kad užkirstų kelią disbalansams, teigia priežiūros institucija.

Švedija „nebuvo labai konservatyvi savo atsargumo priemonių ir makrolygio reikalavimų atžvilgiu“, per interviu Taline lapkričio 13 dieną teigė Estijos finansų priežiūros vadovybės valdymo tarybos pirmininkas Kilvaras Kessleris.

Švedijos politikams sunkiai sekasi pažaboti išaugusias nekilnojamojo turto kainas ir namų ūkių įsiskolinimo lygį, kai šalyje jaučiamas būstų trūkumas, o skolinimo kainos yra pasiekusios rekordines žemumas.

Nerimas stiprėja ir užsienyje.

Tarptautinis valiutos fondas ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paragino valdžią imtis tolesnių veiksmų, kurie atvėsintų nekilnojamojo turto rinką.

K. Kesslerio komentarams pritaria ir Estijos Centrinio banko vadovas Ardo Hanssonas, kuris spalio 28 dieną pareiškė, kad Švedijai reikia dėti daugiau pastangų, kad ji atvėsintų šią rinką.

Netgi Švedijos Centrinis bankas praėjusį mėnesį dėl potencialių grėsmių sugriežtino įkeičiamo turto reikalavimus hipotekos lakštams.

„Nors bankai, įskaitant ir Švedijos, vadovaujasi labai aukštais kapitalo pakankamumo koeficientais, ar taip bus ir toliau, jei Švedijos nekilnojamojo turto rinkoje kils problemų?, - sakė K. Kessleris. – Kas bus, jei kažkas panorės išspręsti Švedijos problemas potencialių Estijos atsargumo priemonių sąskaita?“.

Švedijos valdžia iki šiol vangiai stengėsi priimti įstatymus, kurie prislopintų skolinimą, nes kitais metais gali įsigalioti įstatymai, leidžiantys greičiau grąžinti būsto paskolas.

Ji nenori panaikinti sumažintų mokesčių būsto paskoloms, nes jos taptų brangios daugeliui vartotojų, be to, tai būtų politiškai sudėtinga.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos bankininkystėje dominuoja Skandinavijos bankai, tarp jų Stokholme įsikūręs „Swedbank“ ir SEB, kurių vietos padaliniai praėjusių metų lapkritį perėjo Europos centrinio banko (ECB) priežiūron.

Nors 2008 metais sprogus Baltijos šalių nekilnojamojo turto burbului, abu bankai pranešė apie smarkiai išaugusius paskolų nuostolius ir kad jiems reikalingos kapitalo injekcijos, vietos finansų priežiūros institucijos gali akyliau stebėti visam regionui kylančias grėsmes, kai jos yra koordinuojamos ECB, pažymėjo K. Kessleris.

„Bendradarbiavimas su Latvijos ir Lietuvos kolegomis dėl Švedijos bankų šiame regione tapo glaudesnis dėl BPM, - sakė K. Kessleris, galvoje turėdamas ECB bendrą priežiūros mechanizmą. – Jungtinės priežiūros komandos padeda keistis nuomonėmis ir koordinavimo metodais“.

Pernai ECB atliktas įvertinimas parodė, kad „Swedbank“ padalinių Latvijoje ir Estijoje bendro 1 lygio akcinio kapitalo dalis sudarė daugiau kaip 30 proc. pagal riziką įvertinto banko turto.

SEB padalinių bendro 1 lygio akcinio kapitalo dydis atitinkamai siekė 23 ir 12 proc., nors tyrimas reikalavo, kad jis nebūtų mažesnis kaip 5,5 proc.

Lietuvoje „Swedbank“ padalinio bendras 1 lygio akcinis kapitalas siekė 23 proc., SEB banko – 13 proc. banko turto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (73)