„Lietuvoje matome potencialą prabangaus nekilnojamo turto rinkai, kiek teko apžiūrėti Vilnių, čia yra neįtikėtinų vietų, tarkime, kur įsikūrusios ambasados, ir mes yra galimybių plėtoti šią rinką tiek vidaus, tiek užsienio pirkėjams. Apskritai Rytų ir Vidurio Europoje yra labai daug potencialo augimui. Pavyzdžiui, šiemet buvome labai didelių sandorių Europoje liudininkais, kai rekordinį 35,5 mln. eurų (123 mln. litų) pardavimą fiksavome Italijos Sorento kurorte - turto įsigijo pirkėjas iš Rytų Europos, o praėjusį mėnesį Pietų Prancūzijoje pardavėme turtą už 63 mln. eurų (218 mln. litų) - pirkėjas buvo iš Čekijos. Tad šio regiono potencialas mus domina ne tik dėl vietos rinkų, bet ir dėl potencialių pirkėjų Vakarų Europos ir JAV objektams“, - pasakoja M. Valdesas.
Pasak jo, „Sotheby's“, kuri ne tik tarpininkauja per daugiau nei 600 biurų tinklą tarp prabangaus turto pirkėjų ir pardavėjų, turi 90 aukcionų padalinių, per kuriuos prekiaujama meno vertybėmis ir juvelyriniais dirbiniais, plėtrą vykdo visoje Rytų ir Vidurio Europoje, nes šiame regione daugėja tiek pirkėjų, tiek pardavėjų. Tiesa, tarpininkavimo verslas ir prekyba aukcionuose yra atskiros verslo rūšys.
„Mes esame orientuoti į augimą Europoje, o Rytų Europą matome kaip strateginį tašką mūsų tęstinio augimo procesui. Esame labai patenkinti plėtra bei rezultatais Latvijoje ir Estijoje, tad buvo tiesiog natūralu tęsti augimą Baltijos šalyse su prekės ženklu čia, Lietuvoje. Prieš keletą dienų Londone sutikau žmogų, kuris vadovauja Rusijoje aukcionų grupei. Jie turėjo užklausą iš vieno savo klientų, kuris norėjo įsigyti nekilnojamojo turto ir prioritetus išdėstė tokia tvarka: Jūrmala, Pietų Prancūzija, Šveicarija. Kiek man tenka keliauti per regioną, kuriam vadovauju, stengiuosi suprasti rinką kuo geriau, o tai, ką pamačiau Lietuvoje, man pasirodė įdomu ir, manau, kad potencialo čia tikrai yra“, - dėsto M. Valdesas.
„Sotheby's“ vadovas nekilnojamojo turto filialams Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje įsitikinęs, jog šiuo metu smuktelėjusi Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka yra tinkamiausias laikas investicijoms.
„Ateiname į rinką, kur nuotaikos gali būti šiek tiek prastesnės, tačiau tai yra puikus laikas pradėti verslui: galbūt pavyks išsinuomoti biurą padaliniui mažesne kaina, galbūt yra puikus metas pritraukti geriausius specialistus. Rinka istoriškai yra cikliška, ji kyla ir krinta nuo tų laikų, kai buvo pastatytas pirmasis namas, ir ji atsigaus, o kai tai nutiks, mes būsime pavydėtinoje padėtyje, nes nuosmukį būsime išmintingai išnaudoję“, - mano M. Valdesas.
2010 m. pavasarį „Sotheby's International Realty“ įsteigė biurą Rygoje, tų pačių metų vasarą – Jūrmaloje, o 2011 m. atidarė biurą Taline.
Vilniuje biurą planuoja rugpjūtį – rugsėjį
„Lietuvoje planuojame vadovautis analogiška strategija, kurią taikėme Latvijoje ir Estijoje. Tačiau daugiau informacijos apie vietą, kurią pasirinkome, paskelbsime vėliau. Šiandien galiu pasakyti tik tiek, kad vieta yra išskirtinė ir tinkanti tokiam biurui bei prekės ženklui“, - pasakoja jis.
„Sotheby's International Realty“ verslas vykdomas franšizės būdu, kiekvienas biuras turi savininką, kurio yra valdomas. Dėl to plėtra Baltijos šalyse pirmiausiai prasidėjo Latvijoje – šios šalies įmonė kreipėsi į „Sotheby's“.
Anot V. Rozenbergo, Lietuvos gyventojai nekilnojamąjį turtą jau yra pirkę per šio prekės ženklo biurus Ispanijos kurortuose, taip pat Jūrmaloje ir Rygoje, tačiau kas pirko turtą – neatskleidžiama dėl klientų konfidencialumo. Nors biuras Lietuvoje dar nepradėjo veikti, „Sotheby's“ taiko išimtį ir jau siūlo prabangaus turto įsigyti Lietuvoje.
„Rygos biuro sąrašuose buvo paskelbta apie Dūkšto dvaro pardavimą - tai yra iš dalies renovuota istorinė nuosavybė, kuri gali būti rezidencija arba prabangiu viešbučiu. Kai Lietuvos biuras pradės veikti, šis objektas pereis vietos biuro žinion“, - pasakoja V. Rozenbergas.
Pasak jo, paprastai biurai pirkėjams siūlo tik tos šalies turtą, kurioje yra įsteigę biurus – esą taip pavyksta klientams užtikrinti tokias paslaugas, prie kurių jie yra įpratę.
„Pavyzdžiui, jei pirkėjas iš Vilniaus norėtų įsigyti turto Ispanijoje, reikėtų tik kelių skambučių, kad jam būtų išsiųsti parduodamo turto pasiūlymai ir biuras Ispanijoje suorganizuotų vizitą į šią šalį aprodant turtą“, - sako V. Rozenbergas.
Lietuvoje naująją įmonę, kuri dirbs su „Sotheby's International Realty“ prekės ženklu, kuria Lietuvos verslininkai Paulius Gebrauskas ir Marius Bružas, taip pat dalis akcijų priklausys Latvijos bendrovei.
„Šiuo metu nieko panašaus Lietuvoje nėra. Mūsų kuriama įmonė dirbs ne tik su klientais, norinčiais įsigyti turto Lietuvoje, bet ir su pirkėjais iš Lietuvos, kurie nori įsigyti turto Ispanijoje, Italijoje, Pietų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ar kitur. Kai biuras Lietuvoje pradės veikti, tikimės sulaukti užklausų dėl nekilnojamojo turto Palangoje, Nidoje, Druskininkuose ir kituose pajūrio ar kurortinėse vietovėse. Galbūt Lietuvoje ateityje bus įsteigtas dar vienas biuras, tikėtina, pajūryje, nes ten yra daug prabangaus nekilnojamojo turto“, - pasakoja P. Gebrauskas.
Kiek Lietuvoje su „Sotheby's International Realty“ dirbs specialistų, kol kas neatskleidžiama. Panašaus dydžio Latvijos rinkoje šiuo metu dirba 10 žmonių, kurių 8 specializuojasi turto pardavimo klausimais, o 2 – nuomos.
Lietuvai prognozuoja susidomėjimą iš Azijos, gyventojus lygina su italais ir vokiečiais
V. Rozenbergas mano, jog kai į „Sotheby's“ pasiūlymus pateks daugiau Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto, šalis sulauks daugiau dėmesio ir pirkėjų iš užsienio.
„Mums atidarius biurą Rygoje, apie prabangų turtą ir istorinį palikimą Latvijoje yra rašęs „New York Times“ ir „Wall Street Journal“. Ne paslaptis, jog Baltijos šalys architektūriniu aspektu yra žinomos dėl art nouveau, kitaip secesijos arba moderno, stiliaus pastatų bei kito istorinio palikimo, kuris yra mažai žinomas vakarų europiečiams ar JAV piliečiams. Manau, susidomėjimo sulauksime ir iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Rusijos - vien Maskvoje turime tris biurus“, - sako V. Rozenbergas.
„Be to, į Lietuvą ateina didžiulė Japonijos bendrovė „Hitachi“, o mes turime stiprų padalinį Tokijo mieste, tad bendradarbiaujant mūsų padaliniams klientai ir iš Azijos galėtų įsigyti turto Lietuvoje“, - antrina M. Valdesas.
Tačiau V. Rozenbergas sako, jog galimas „Hitachi“ atėjimas į Lietuvą nėra priežastimi, kodėl šio prekės ženklo biuras yra planuojamas Lietuvoje.
„Tai būtų per siauras dėmesio koncentravimas į vieną ar kitą įmonę. Mūsų plėtra į Lietuvą yra ilgalaikė vizija, į šią šalį ateiname 20-25 metams ar ilgiau. Lietuvoje yra vietų, kurių potencialas galėtų atsiskleisti ne rytoj, ne šią savaitę, o po metų ar penkerių“, - dėsto V. Rozenbergas.
„Nesteigsime biurų kiekvienoje pasaulio šalyje, net nenorime to daryti. Kai vykdome plėtrą ir steigiame naują biurą, tai automatiškai turi įtakos jau veikiantiems padaliniams, tad turime būti tikri, kad mūsų daromi žingsniai yra tinkamiausi“, - teigia M. Valdesas.
Verslininkai tikina, kad padalinių visose trijose Baltijos valstybėse reikėjo dėl šių šalių skirtingos rinkos ir verslo kultūros skirtumų.
„Baltijos šalys yra panašios savo dydžiu, taip pat jas vienija bendra istorija, tačiau šios valstybės yra skirtingos, nors pasaulis jas gali suprasti kaip vieną regioną. Visi žino, kad kultūriniu aspektu didžiausi skirtumai yra tarp estų ir lietuvių, - mano V. Rozenbergas. - Kalbant apie mentaliteto ir verslo kultūros skirtumus tarp šių valstybių, aš išskirčiau žmonių bendravimo būdą. Estijoje procesai vyksta pakankamai lėtai ir formaliai, žmonės yra šiek tiek uždaresni ir laikosi atstumo, galbūt dėl to, kad šalis yra šiauriausia iš Baltijos valstybių, apie lietuvius sakoma, kad jie yra Baltijos šalių italai, o latviai - per viduriuką.“
„Praktiškai, čia yra Vokietija ir Italija, o Latvija yra Ispanija, - šmaikštauja M. Valdesas. - Tačiau kalbant rimtai, noriu pabrėžti, kad man didžiulį įspūdį padarė šios šalies istorija, su kuria anksčiau nebuvau susipažinęs, bei architektūra, kurią pavyko per pastarąsias dienas apžiūrėti.“
