„Rinkos ten nėra. Mes projektą pastatėme 2008 m., pataikėme tiksliai į krizę, butų pardavimas užtruko, - DELFI kalbėjo verslininkas. - Mes butus pradėjome aktyviau Kryme pardavinėti 2011-2012 m., 2013 metai buvo labai geri, o 2014 m. prasidėjo karas. Blogiau nebūna.“
Verslininkas dėstė, kad įmonės tinklalapis - informacinio pobūdžio, o pranešimas apie parduodamus butus Kryme jame liko kaip informacija apie įmonės projektus. Jis užtikrino, kad butai nėra parduodami.
„Nuo realybės niekur nepabėgsi: jeigu kita valstybė užima tam tikrą teritoriją, tu joje nori ar nenori lieki, nes jeigu pats ir išvažiuosi, namo neišsiveši, - teigė A. Avulis. - Mes dabar butų parduoti negalime, nes neturime teisinės registracijos: turtas yra registruotas Ukrainoje, o yra Rusijoje, jau metus esame paralyžiuoti. Net jei ir atsirastų norinčių pirkti (butus Kryme - DELFI), mes negalime padaryti jokios operacijos.“
Tinklalapį planuojama atnaujinti iš esmės per artėjantį mėnesį.
„Kad neerzintume žmonių, paimsime ir išimsime Krymą iš puslapio šiandien“, - sakė A. Avulis.
Įmonės tinklalapyje skelbta apie kompleksą „Familiya“. Minėta, kad gyvenamasis kompleksas yra Juodosios jūros pakrantėje. Skelbta, kad jame 204 butai, kurių plotas nuo 72 iki 200 kv.m.
Krymas yra Ukrainos teritorija, tai pripažįsta tarptautinė bendruomenė. Nuo 2014 metų kovo pusiasalis yra kontroliuojamas Rusijos.
Ukrainoje 2014 m. prasidėjo kruvinas konfliktas, kurio metu žuvo tūkstančiai žmonių, ddidelė dalis jų - civiliai.
„Daugiau negu 6 tūkst. gyvybių buvo prarastos per trumpesnį negu metų laikotarpį dėl kautynių Rytų Ukrainoje“, – sakoma Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra'ado Al Husseino pranešime.
Jungtinės Tautos pateikė detalių, kaip konfliktas veikia civilius – įskaitant savavališkus areštus, kankinimus, žmonių dingimus, dėl kurių daugiausiai kaltinamos ginkluotos prorusiškų separatistų grupuotės, bet kai kuriais atvejais – Ukrainos teisėsaugos institucijos.
