Tokią senatvę pasirinkusi lietuvių šeima pradėjo naują istoriją Bulgarijos kaime Slaviany.
Apie 160 km nuo Bulgarijos sostinės Sofijos esančiame kaime vienas po kito kuriasi lietuviai: čia lietuviai įsigiję jau 11 namų, o ateityje kaimo nuolatiniais gyventojais ar laikinais svečiais žada būti dar daugiau tautiečių.
Į nekilnojamąjį turtą Bulgarijos kaime yra investavęs ir Laurynas Sadauskas. Tiesa, jis su šeima kol kas nepersikėlė į Bulgariją, o nekilnojamąjį turtą išnaudoja šiltoms atostogoms.
„Prieš kokius aštuonerius metus į šį kaimą atsikėlė gyventi pirma lietuvių pora. Jie ten ramiai gyveno, besidžiaugdami pagerintu klimatu ir mažesnėmis kainomis, ir nutiko taip, kad prieš ketverius metus su savo ponia keliavome aplink Europą ir kadangi porą pažinojau, apsinakvojome pas juos. Žinome, išėjome ir pasivaikščioti po kaimą“, – kaip Bulgarijos kaime pradėjo kurtis nauja lietuvių bendruomenė, pasakojo pašnekovas.
Pasak L. Sadausko, vaikščiojant po kaimą jis išgirdo, kad jame tai vienas namas parduodamas už 5 tūkst. eurų, tai kitas – dar pigiau.
„Žinoma, tie namai įvairios būklės. Ten yra kaimas, nors yra ir apie 500 namų. Jie įprastai yra mūriniai, dviejų aukštų. Jie statyti seniai, turi vandenį, turi elektrą, bet ir viskas, todėl iš vidaus perstatyti reikia“, – pasakojo lietuvis.
Sužavėjo klimatas, maistas ir kainos
Grįžęs į Lietuvą L. Sadauskas jau po gerų metų buvo pats įsigijęs namą Slaviany kaime: „Paskui mano brolis nusipirko ten namą. Mamos klasiokas vėliau nusipirko namą ir su žmona išvažiavo gyventi. Mano pora draugų įsigijo. Tai lietuviai ten jau turi apie 10 namų ir, kiek žinau, dar 5-6 žmonės, kurie nori ateityje įsigyti“.
Paklaustas, kas lietuvius taip traukia įsigyti turto ar apsigyventi viename iš Bulgarijos kaimų, L. Sadauskas atsakė: „Pirmas dalykas – klimatas: ten daug šilčiau, ilgos ir šiltos vasaros, labai švelnus ruduo, ankstyvas pavasaris“.
Slaviany kaimas, kuriame nekilnojamąjį turtą perka lietuviai, yra ne pačiuose kalnuose, bet priekalnėje.
„Kitas dalykas – bulgariškas maistas yra nuostabus, geras vynas ir labai palankios kainos. Lietuviams atvažiavus į Bulgariją kainos atrodo mažos“, – kalbėjo pašnekovas.
Kol kas, pašnekovo teigimu, didžiausias minusas – susisiekimas: iš Lietuvos kol kas nėra tiesioginių skrydžių į Bulgarijos oro uostus.
„Tai tikriausiai pats didžiausias trūkumas, nes nėra viskas arti. Iš kitos pusės vasarą didelės bėdos nėra, nes į Bulgariją skraido užsakomųjų skrydžių bendrovės“, – pasakojo pašnekovas.
Ar sulaukęs pensijos L. Sadauskas žada kraustytis į savo antruosius namus Bulgarijoje, jis kol kas atsakyti negalėjo: „Kas čia žino, bet sąlygos pensininkams ten tikrai geros: klimatas mažiau drėgnas, mažiau sąnarius skauda, žiemos neilgos ir nepiktos, ir kainos gali leisti daugiau pensininkui“.
Paklaustas apie nekilnojamąjį turtą Slaviany kaime, L. Sadauskas teigė, kad įprastai ten parduodami dviejų aukštų mūriniai namai, kurių plotas – apie 90 kv. m.
„Pasiūla yra visai nemaža, kaip ir visoje Rytų Europoje, nes vyksta masinė emigracija į turtingesnes Europos šalis ir iš kaimų į sostinę, todėl tuščių ir pigių namų yra nemažai“, – kalbėjo pašnekovas.
Šalia namo standartinis sklypas – 10 arų.
„Žemė yra labai trąši, todėl turint sklypą tikrai galima visiems metams pagrindinių daržovių užsiauginti“, – pasakojo lietuvis.
Paprašytas papasakoti apie vietos gyventojus, kaip jie reaguoja į naujakurius, lietuvis teigė, kad dauguma bulgarų galvoja, kad nauji gyventojai yra rusai.
„Visiškai natūralu, nes mes bandome su jais kalbėti rusiškai. Vis dėlto susikalbėti yra sunku. Nors bulgarų kalba panaši į rusų, jei jis jos gerai nemoka, tai nesupranta. Žinoma, kai kurie žodžiai sutampa, bet susikalbėti rusiškai nepavyksta, ypač, kai, pavyzdžiui, tenka kalbėtis apie statybas“, – pasakojo pašnekovas. Vis dėlto L. Sadauskas teigia, kad bulgarų kalba nėra sudėtinga ir galima lengvai išmokti.
Nepamiršta lietuviškų švenčių
Slaviany kaimą Bulgarijoje, kaip antrus namus, yra pasirinkęs ir 76-erių Adolfas Berenis su žmona Nijole.
Lietuvis su žmona namą Bulgarijoje įsigijo dar 2008 m. Namas buvo visiškai įrengtas. Porai tereikėjo įsigyti baldus ir buitinę techniką.
„Tiek Lietuvoje, tiek Bulgarijoje nekilnojamojo turto kaina – labai sąlyginė sąvoka: priklauso nuo vietos, metų, konjunktūros rinkose. Mes namą Bulgarijoje pirkome, kai buvo kainų pikas. Dviejų aukštų, visiškai suremontuotas, su visais patogumais, įskaitant vietinį centrinį šildymą, 10 arų sklypu su sodu ir vynuogynu. Tai mums kainavo kaip vidutinis vieno kambario butas Vilniuje“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak A. Berenio, šiuo metu dviejų aukštų mūrinis, bet nesuremontuotas ir neįrengtas namas pagal lietuvių standartus, kainuoja apie 5-10 tūkst. eurų.
„Remonto darbai kiek pigesni nei Lietuvoje, daugelio statybinių medžiagų kainos taip pat“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Apie 500 namų turinčiame kaime su žmona gyvenantis vyras pasakojo, kad už maždaug 10 km lietuviai gali džiaugtis istoriniu miestu Loveču. Už maždaug 20 km – dar didesnis miestas Plevenas.
Į artimiausiai esantį Lovečo miestą autobusas važiuoja keturis kartus per dieną, bilietas kainuoja šiek tiek daugiau nei eurą. Kelionė iš šio miesto į Sofiją – apie 5 eurus.
A. Berenis pasakojo, kad prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą Bulgarijoje buvo žvalgytasi ir kitose šalyse, tačiau nuspręsta įsikurti Bulgarijoje dėl klimato, „įkandamos“ kainos, pigesnio pragyvenimo lygio.
Nepaisant šilto klimato ir žemesnių kainų A. Berenis su žmona mielai grįžta ir į Lietuvą.
„Mes mylime Lietuvą, bet nesame „raudojantys“ Lietuvos piliečiai. Džiaugėmės, kad esame laisvi ir galėjome patys spręsti, kur ir kaip gyventi“, – atviravo pašnekovas.
Kaip jau minėta, Slaviany kaime lietuviams jau priklauso 11 namų. Besikurianti lietuvių bendruomenė nepamiršta ir lietuviškų švenčių. Pavyzdžiui, šiemet planuojama jau ne pirmą kartą paminėti Jonines.
„Vieni gyvenome čia gal šešerius metus, po to aplankė mūsų sūnų draugas Laurynas. Jis sugrįžo pirkti namų jau su broliu. Po to jau iš seniau pažįstamas nuo Tauro kalno, žmonos bendramokslė ir jos sūnus – mūsų sūnaus klasės draugas, mano buvę bendradarbiai iš Jaunimo teatro laikų. Specialiai nieko nekviečiame, neagituojame, bet visiems padedame“, – kaip pradėjo daugėti lietuvių Slaviany kaime, pasakojo A. Berenis.
Ankstyvu pavasariu Bulgarijoje besidžiaugiantis lietuvis teigė, kad kol kas gyvena per dvi vietas – Lietuvoje ir Bulgarijoje: „Kai išseks jėgos ir reikės artimųjų pagalbos, gyvensime tik Lietuvoje“.
Žvilgsnius kreipia ir į Ispaniją
Nekilnojamojo turto brokerių bendrovės „Capital“ vadovas Dmitrijus Semionovas pastebi, kad Europoje yra pavyzdžių, kai žmonės dešimtis metų investuoja į nekilnojamąjį turtą užsienyje ir laiko tai saugia bei pelninga investicija.
„Investuoti į nekilnojamąjį turtą šilto klimato šalyse – populiarėjanti tendencija ir tarp lietuvių“, – teigė jis.
Kaip vieną iš pavyzdžių specialistas paminėjo Valensiją ir Barseloną.
„Trumpalaikė buto nuoma Vilniuje ir, pavyzdžiui, Barselonoje labai skiriasi. Geri investiciniai objektai gali atsipirkti per 6-8 metus. Populiaru trumpalaikei nuomai skirti įsigytus senos statybos objektus, kurie prieš tai suremontuojami“, – komentavo pašnekovas.
D. Semionovas tiki, kad tendencija tarp lietuvių investuoti užsienyje tik stiprės.
„Vis daugiau investuotojų iš viso pasaulio dairosi į Tenerifę bei Maljorką, kurios yra vienos populiariausių atostogų krypčių. Ten populiaru įsigyti ne itin geros būklės turtą, jį suremontuoti ir parduoti brangiau, siekiant uždirbti“, – pasakojo „Capital“ atstovas.
Galvojantiems apie investicijas užsienio šalyse D. Semionovas patarė gerai išsianalizuoti teisinius vietos klausimus, pasiskaičiuoti mokesčius, išsiaiškinti, kas administruos turtą, jei perkama ne asmeniniam naudojimui.
