Dar neseniai statybinių medžiagų gamintojai didino gamyklų pajėgumą, dirbo keliomis pamainomis, samdė papildomų darbuotojų. Šiuo metu iš įmonių direktorių lūpų veržiasi tylūs atodūsiai: užsakymų mažėja, darbų apimtis - taip pat, reikia atleisti darbuotojus.

Aprimus statybų rinkai statybinių medžiagų gamintojai dar bandė išgyventi didindami produkcijos kainas, tačiau viską reguliuojanti rinka parodė, kad geriausia išeitis - stabdyti gamybą ir išparduoti tai, kas sukrauta sandėliuose, o tik paskui, jeigu išgyvens, vėl imtis gamybos.

Švenčionėliuose - liūdnos nuotaikos

Nuo 1974 metų statybų pramonėje aktyviai dalyvavusi Švenčionėlių pakraštyje esanti plytinė šiuo metu ruošiasi stabdyti gamybą. Iki šiol tik dėl remonto kasmet vieną žiemos mėnesį nedirbdavusi plytų gamykla šįkart sustos beveik pusmečiui.

AB "Švenčionėlių keramika" generalinis direktorius Rimantas Rudys LŽ sakė, kad sandėliai pilni, naujos produkcijos jau nebėra kur dėti. "Todėl rudenį planuojame gamybą stabdyti. Esami tikri, kad to kiekio, kurį turime sandėliuose, stojančiai šalies statybų rinkai užteks iki pavasario, o kovo mėnesį, jei viskas bus gerai, tikimės plytinės krosnis vėl užkurti", - kalbėjo R.Rudys.

Įmonės vadovo įsitikinimu, statybų sektorius šiemet tikrai neatsigaus. Šios plytinės produkcijos pardavimas visuomet vasarą būdavo 3-4 kartus didesnis. Atsižvelgiant į tai, kad sezonas baigiasi, o pardavimas nė neketina kilti, gamyklos sustabdymas pasirinktas kaip geriausia išeitis.

Pasak R.Rudžio, ši žinia darbuotojams buvo netikėta. "Jau įteikėme žmonėms atleidimo lapelius. Atleidžiame kiek daugiau nei 90 darbuotojų. Kai kuriems jų pasiūlysime kitą darbą, bet dauguma turės jo ieškotis savarankiškai", - aiškino R.Rudys.

Liūdnomis plytinės stabdymo nuotaikomis gyvena ne tik švenčionėliškiai - visų statybinių medžiagų gamintojų situacija prasta. LŽ pašnekovas pabrėžė, kad ją aštrina ir nesąžininga gretimų valstybių statybinių medžiagų įmonių konkurencija Lietuvoje.

Gamina perpus mažiau

Statybos industrijos asociacijos direktorius Vytautas Čaplikas LŽ teigė, jog nuo didžiųjų šalies miestų nutolusios statybinių medžiagų gamyklos yra jautresnės rinkos pokyčiams. "Sumažėjus statyboms atitinkamai sumažėjo ir statybos produkcijos poreikis, todėl smarkiai krito gamintojų apyvarta. Deja, esami priklausomi nuo statybos rinkos, jos poreikiai - mūsų jėga", - pabrėžė V.Čaplikas.

Pasak asociacijos vadovo, eksportuoti lietuviškų statybinių medžiagų neapsimoka, nes kaimynės jų turi užtektinai, o Lietuvoje veikiančioms statybos bendrovėms, prekybos centrams ir privatiems asmenims - pagrindiniams užsakovams - jau nebereikia tiek, kiek gali pagaminti įmonės. V.Čaplikas džiaugiasi, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu gamintojai atsakingai investavo į gamyklų infrastruktūrą, technologijas, todėl dabar gali gaminti visus europinius standartus atitinkančią produkciją.

Kiti LŽ kalbinti plytų gamintojai patvirtino, jog šiemet jaučiama ekonomikos krizė kaip niekad skaudi, nes atnaujinti cechai yra pasirengę gaminti daug produkcijos. UAB Matuizų plytinės gamybos direktorius Stasys Morkūnas LŽ sakė, kad ir jų įmonė buvo priversta sumažinti gamybos apimtį. "Šiuo metu laikinai, vienam mėnesiui, sustabdėme gamyklą, o žmones išleidome atostogų", - patikslino S.Morkūnas. Paklaustas, ar visi darbuotojai po atostogų sugrįš į savo darbo vietas, pašnekovas neslėpė, kad pamainų bus tikrai mažiau, o kai kurie žmonės jau yra atleisti.

Perpus mažesniu pajėgumu veikia ir Kupiškyje esanti plytinė. "Dabar dirbame dviem pamainomis, o dar visai neseniai dirbome keturiomis - visą parą septynias dienas per savaitę. Gali būti, kad gamybą teks ir visai sustabdyti", - nerimavo UAB Kupiškio plytų gamyklos generalinis direktorius Rimgaudas Muntrimas.

Anot jo, gamybos stabdymas - dar ne bankrotas, nes statybinių medžiagų gamintojai kol kas nuostolingai nedirba. "Visos įmonės dabar pajėgios gaminti daug produkcijos. Naudojama nauja įranga, produkcijos kokybė irgi visų gera. Todėl turime vilčių, kad po poros metų gamyba vėl atsigaus", - guodėsi R.Muntrimas.

Pasak jo, plytų gamintojai yra prisitaikę ir prie rinkos pokyčių. Anksčiau buvo populiarios tradicinės plytos, o šiuo metu ir ateityje, pašnekovo manymu, vis labiau didės statybinių blokelių poreikis, nes jų naudojimas spartina statybų procesą.

Praris mažas gamyklas

Varėnos rajone jau statoma didžiausia Baltijos šalyse statybinių blokelių gamykla, kuri per metus pajėgs gaminti 180 tūkst. kubinių metrų produkcijos ir teiks ją ne tik išsiplėtusiai Lietuvos, bet ir gretimų valstybių rinkai. Skelbiama, kad naujos gamyklos turto valdytoja ir savininkė bus bendrovė "Simpras". Šiuo metu ji verčiasi Lietuvos statybinių medžiagų gamintojų produkcijos pardavimu. Bendrovei priklauso įmonė "Matuizų dujų silikatas", gaminanti akytojo betono blokelius jau nuo 2003 metų, bet iki šiol jos produkcijos rinkai neva nepakako. Šalia šios įmonės ir kyla naujoji gamykla.

UAB "Simpras" generalinis direktorius Vaidotas Baranauskas LŽ atsisakė išsamiau pakomentuoti situaciją. Tačiau "Matuizų dujų silikato" generalinis direktorius Vytautas Česnauskas LŽ sakė, kad naująją gamyklą buvo suplanuota statyti dar rinkos pakilimo metais, 2006-ųjų pabaigoje, bet statybos, net ir pasikeitus ekonominei situacijai, vyksta toliau, o dirbti įmonė turėtų pradėti jau šių metų rudens pabaigoje. "Tuo metu, kai buvo nuspręsti statyti gamyklą, galėjome parduoti keturis kartus daugiau produkcijos, nei pagaminome. Šiuo metu gamybos apimties savo įmonėje irgi nesumažinome, tik sekmadieniais jau nebedirbame. Nors produkcijos poreikis, palyginti su buvusiu prieš dvejus metus yra sumažėjęs, manome, jog darbo užteks ir naujajai gamyklai. Akytojo betono blokelius šalyje gamina vos dvi gamyklos, viena jų - mūsiškė. Kitos plytinės šių itin paklausių statybinių medžiagų negali gaminti, nes neturi reikiamos technologijos", - dėstė V.Česnauskas.

Paklaustas, ar pastatyta naujoji gamykla neparklupdys mažesnių plytinių, jis pripažino, kad konkurencija išties padidės, todėl kai kurios įmonės gali neišvengti bankroto.