Estijos centrinio banko pirmininkas priminė, kad šalis į euro zoną įstojo tuo metu, kai dėl ekonominės krizės situacija buvo sudėtinga, todėl iškart po to kainų kitimo nepastebėta.
"Dabar, po 3,5 metų, mes matome gana ženklų turto kainų didėjimą. Pernai Taline kainos didėjo apie 20 proc. Tačiau aš to su euru nesiečiau, nes auga atlyginimai, palūkanos yra žemos", - dėstė A. Hanssonas.
Latvijos banko vadovo pavaduotoja Zoja Razmusa priminė, kad sprogus nekilnojamojo turto burbului kainos smuko ir paskui ilgai nesikeitė. Šiuo metu Latvijoje yra pastebimas aktyvumas naujai pastatyto nekilnojamojo turto sektoriuje.
Kaip sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, mūsų šalyje aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje yra pastebimas daugiau sandorių skaičiaus prasme.
"Galimi du paaiškinimai - pirmasis paaiškinimas, kaip žinote, žemės sklypų reguliavimo pasikeitimai. Bet tas aktyvumas buvo daugiau susijęs su praėjusių metų pabaiga. Antrasis aspektas - euro įvedimas sąlygoja taip pat aktyvumą. Didelio kainų pokyčio mes nepastebime. Tai daugiau yra rinkos intensyvumas", - sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas pastebėjo, kad maždaug tik trečdalis naujų nekilnojamojo turto įsigijimų yra finansuojami banko paskolomis, visa kita yra finansuojama nuosavais ištekliais.
"Lietuvos specifika yra ta, kad pas mus maždaug apie 10 proc. nuo BVP cirkuliuoja gryni pinigai. Čia užveda ant tam tikrų minčių... Aš manau tai yra daugiau emociniai aspektai, kadangi ekonominių priežasčių tokiam skubėjimui ir intensyviam įsigijimui nematau. Man kažkiek primena euforiją po prisijungimo prie ES", - sakė V. Vasiliauskas.
Euro įsivedimas šešėliui įtakos nedaro
Euro įsivedimas savaime šešėlinei ekonomikai įtakos nedaro, pažymėjo Baltijos šalių centrinių bankų vadovai.
"Aš manau, tai yra nacionaliniai ypatumai, euras neturi su tuo nieko bendro. Šešėliui - koks skirtumas, kokia valiuta. Aš nesiečiau šių klausimų. Yra nacionalinė darbotvarkė, yra valstybių vidaus klausimai, ties kuriais turi būti nuosekliai ir pastoviai dirbama. Lietuvoje mokesčių surinkimo mastas yra vienas mažesnių ES, tai yra faktas. Mes žinome tą aspektą ir, aš manau, viešųjų finansų priedermė yra situaciją gerinti", - sakė V. Vasiliauskas.
Priemonių, kaip perėjimas nuo vienos stabilios valiutos prie kitos galėtų paveikti nelegalios ekonomikos mastą, neįžvelgė ir Estijos centrinio banko pirmininkas.
Latvijos banko vadovo pavaduotoja Z. Razmusa iš esmės pritardama kolegoms, vis dėlto teigiamų požymių pastebėjo.
"Latvijoje bankai buvo labai aktyvūs prieš įvedimą, skatindami verslą ir asmenis perkelti grynuosius pinigus į sąskaitas, kad palengvintų keitimą. Mes matome, kad dalis šių pinigų liko bankuose", - sakė Z. Razmusa.
