Emigranto svajonė – lyg košmaras: namo statytoją gaudo jau beveik metus

 (150)
Emigranto svajonė Lietuvoje pasistatyti namą sudužo į šipulius. Vyras prarado apie 11 tūkst. eurų, kuriuos sumokėjo už namo statybai reikalingus blokelius, tačiau kol kas gavo tik dalį jų ir jau beveik metus girdi tik pažadus, kad namas bus pastatytas.
Namo statybos.
Namo statybos.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Sumokėjo 11 tūkst. eurų avansą

Norvegijoje dirbantis Mindaugas (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) jau ne vienerius metus puoselėjo svajonę Jonavoje pasistatyti namą, kuriame galėtų gyventi, kai į Lietuvą grįžta atostogų ar sugrįš visam laikui.

„Graudžiai juokinga, kai matau, jog kaimynas, su kuriuo statybas pradėjome tuo pačiu metu, jau tuoj įsikraustys gyventi, o mano namo sienos yra vos 1,8 metro aukščio ir viskas“, – kalbėjo Mindaugas.

Jo teigimu, didžiausia problema šioje istorijoje yra tai, kad jis pasitikėjo Lietuvos gamintojais – Plungėje veikiančia blokelių gamybos įmone „Barmina“.

„Jų gaminami blokeliai, kai juos apžiūrėjau, man patiko. Teigiama, kad jų gera šiluminė varža, jie atsparūs Lietuvos orams. Todėl su „Barminos“ direktoriumi Mantu Kelerta pernai balandį pasirašiau sutartį, kad nusipirksiu tiek blokelių, kiek reikia sumūryti namo sienas, taip pat samdysiu įmonę „Barmina“, kad jos žmonės tas sienas ir sumūrytų, jog vėliau nekiltų problemų esą dirbo ne specialistai“, – pasakojo Mindaugas.

Sutarties vertė – 17 tūkst. eurų. Mindaugas iškart sumokėjo avansą – apie 11 tūkst eurų.

„Tai buvo net ne avansas, o aš Mantui pinigus tiesiog paskolinau, o paskui laksčiau, kol jį pagavau, kad pasirašytų vekselį, kad jis man skolingas. Kai mokėjau pinigus jis man nedavė jokio pinigų priėmimo kvito, todėl tai ir traktuotina kaip paskola, o ne kaip avansas“, – aiškino pašnekovas.

Neįmanoma susisiekti

Vyrai sutarė, kad įmonė imsis blokelių gamybos, o Mindaugas pernai rugpjūtį grįš į Lietuvą atostogų ir tada prasidės statybos.

„Kai grįžau, jokios statybos neprasidėjo. „Barminos“ direktorius vis teisinosi, kad turi kitų objektų, todėl man reikės palaukti. Galiausiai kažkaip pavyko prispausti, kad jis atvežtų maždaug trečdalį visų namo statybai reikalingų blokelių. Iš jų darbininkai pastatė 1,8 metro aukščio sienas ir viskas. Projekte numatyta, kad dalies namo sienų aukštis turi būti 4,3 metro, kitos dalies – 3,3 metro“, – pasakojo Mindaugas.

Statybvietėje vaizdas nuo pernai rugsėjo nepasikeitė – yra tik pamūryta dalis sienų. „Pernai rudenį, kai baigėsi atostogos, vėl turėjau grįžti į Norvegiją. Nors joje ir buvau, visą laiką telefonu, kitomis komunikavimo priemonėmis gaudžiau M. Kelertą. Jis vis žadėjo, kad kai tik orai leis, sienos bus toliau mūrijamos, tačiau viskas iki šiol stovi vietoje. Dabar jis man net ragelio nebekelia. Kelis kartus bandžiau skambinti iš kito numerio, tai išgirdęs mano balsą, jis tiesiog padėjo ragelį“, – piktinosi pašnekovas.

Į pagalbą pasitelkė advokatą

Jo nuomone, įmonė „Barmina“ tiesiog neturi lėšų gaminti blokelius, todėl niekuo dėtas žmogus esą ir pateko į tokią keblią situaciją.

„Mano kantrybė irgi baigėsi. Į statybvietę jau suvežtos kitos medžiagos, reikalingos namo statybai dabar jos guli po atviru dangumi, joms kenkia lietus. Nieko negalima daryti, nes sienos nesumūrytos, o tai nepadaryta, nes nėra blokelių. Jau kreipiausi į advokatą, kad jis imtųsi šio reikalo. Negalima šitaip apgaudinėti žmonių. Jei jau įsipareigoji pagaminti blokelius ir iš jų sumūryti sienas, tai taip ir reikia padaryti“, – įsitikinęs Mindaugas.

Jis pasiryžęs kreiptis ir į teismą, kad atgautų sumokėtus pinigus. „Tačiau tai irgi ne išeitis. Sienų pagrindas sumūrytas iš vienų blokelių. Jei ant jų dėsime kitus, neaišku, kas gali nutikti, ar jie atlaikys, nesubyrės. Patekau į tokią situaciją, kad niekam nelinkėčiau“, – apgailestavo Mindaugas.

„Barminos“ direktorius M. Kelerta atsiliepė į DELFI žurnalistės skambutį ir patikino, jog turi laiko kalbėtis. Tačiau išgirdęs, jog bus užduodami klausimai apie Mindaugo namo statybas, atsiprašė, jog nebegali kalbėti ir esą per valandą perskambins. Tačiau po valandos, nesulaukus jo skambučio ir paskambinus dar kartą, jis numetė ragelį.

Mindaugas yra išsaugojęs susirašinėjimus su M. Kelerta, kur jis dievagojosi, kad pernai rugsėjo 28 dieną atsiveš blokelius ir statybos vyks toliau. Verslininkas teisinosi tuo, jog darbų daug, o suspėti sunku, nes iš darbo išėjo nemažai žmonių, esą jis pats pustrečio mėnesio dirba be laisvadienių.

Tačiau pažadas, jog rugsėjo 28 dieną blokeliai bus statybvietėje, nebuvo įvykdytas, o po to Mindaugas nebesulaukė atsakymų į M. Kelertai siųstas žinutes. Prieš tai jis tik kelis kartus pabrėžė, kad „niekur nedingsime, vis tiek pastatysime“.

M. Kelerta, matyt, jau gavo mano advokato jam siųstus dokumentus, nes sulaukiau žinutės, kad iki šeštadienio į statybvietę atveš visus blokelius, o kitą antradienį pradės mūryti sienas. Pažiūrėsime, kaip bus. Šiuo žmogumi tikrai nebetikiu“, – kalbėjo Mindaugas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (127)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (7)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.