Balsavime įstatymo pakeitimui pritarė 68 Seimo nariai, 3 – balsavo prieš, 11 – susilaikė.
Nekilnojamo turto mokestį nustato savivaldybės pagal pastato paskirtį, jo techninės priežiūros būklę, mokėtojų kategoriją (dydis ar teisinė forma, socialinė padėtis) bei pastato vietą savivaldybėje, įvertinant strateginius planavimo prioritetus.
Lietuvos savivaldybių asociacija, apžvelgdama įstatymo pakeitimą, siūlė mokesčio tarifą padidinti iki 5 proc. nekilnojamojo turto vertės. Asociacijos įsitikinimu, dar didesnis mokestis paskatintų apleistų ir neprižiūrimų statinių ir pastatų savininkus šiuos pastatus sutvarkyti.
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, išsakiusi savo nuomonę apie įstatymo pakeitimą, teigė, kad mokesčio tarifo ribos padidinimas iki 3 proc. atveria daug spragų ir nepadės efektyviausiai priversti pavojingų pastatų šeimininkus sutvarkyti neprižiūrimą nekilnojamą turtą. „Beveik visos Lietuvos savivaldybės apleistam NT taiko jį (red. mokesčio tarifą) maksimalų, todėl galima tikėtis, kad pakėlus leistiną mokestinę ribą iki 3 proc. ji būtų didinama ir praktiškai. O tai veikiausiai neduotų laukiamo efekto, nes praktika rodo, kad labiausiai apleisti pastatai šiandien priklauso atleistiesiems nuo tokio mokesčio, kadangi LR nekilnojamo turto mokesčio įstatymas numato bent devyniolika išimčių, kurių kaip tik ir siūlome atsisakyti kaip vieną iš efektyviausių kovos būdų su pastatų neprižiūrinčiais šeimininkais“, - teigiama asociacijos išvadose. Pasigendama ir įstatyme apibrėžimo, kas yra apleistas pastatas, todėl toks mokestis gali būti taikomas ir teritorijoms, kur verslas investuoja tvarkyti buvusias pramonines zonas.
Įžvelgia skriaudą silpniesiems
Parlamentarė Danutė Bekintienė prieš balsavimą teigė, kad atsakomybę dėl apleistų pastatų turėtų prisiimti ne tik pastatų savininkai, bet ir „savivaldybės, grąžindamos pastatus ar individualius namus ir neleisdamos suformuoti žemės“. „Apleistų pastatų, ypač Kaune, yra daugybė. Man pačiai teko ketverius metus stebėti tokį atvejį, kai jau namas sugriuvo, o niekaip negali dėl biurokratinių kliūčių įsiteisinti žemės po namu“, - teigė parlamentarė.
Rimantas Dagys ragino balsuoti už, teigdamas, kad mokestis jau iki šiol galiojo, tiesiog norima „paaštrinti“ mokestį. „Visi tie pastatai, kurie užgriozdina aplinką, neneša jokios visuomeninės naudos“, - kalbėjo jis.
Saulius Stoma idėjai taikyti mokestį apleistiems pastatams pritarė, tačiau teigė, kad mokesčio padidinimas pažeis silpnuosius. „Kaune yra daugybė atgautų nekilnojamo turto objektų, kurie yra neturtingi, neturi pajamų sutvarkyti, nenori parduoti, nes jis yra brangus jiems. Dabar jie turės mokėti didesnius pinigus, nors jų neturi“, - kalbėjo Seimo narys. Taip pat jis įžvelgė korupcijos galimybes. S. Stoma teigė, kad savivaldybės yra „didžiausi korupcijos lizdai“: „Jei savivaldybės spręs šituos dalykus pačios, tai jos susitvarkys taip, kad turtingieji nemokės, o mažiukai mokės“.
Parlamentaras Vidmantas Žiemelis irgi įžvelgė korupcijos galimybes: „Labai lengva daugiau apmokestinti tuos, kurie neturi pinigų. Tie, kurie turi, susimokės ir išlaikys tokius pastatus“. Jo nuomone, vargingiau gyvenantys asmenys bus priversti parduoti pastatus. Seimo narys teigė, kad už pastatų apleidimą reikėtų taikyti baudas, o ne didinti mokesčius.
Petras Luomanas nesutiko su prieštaraujančiais įstatymo pataisai. Jis įsitikinęs, jog negalima leisti prisipirkusiems daug nekilnojamo turto nieko nedaryti su pastatais: „Reikia dar daugiau griežtinti ir reikalauti atsakomybės iš tų nevalų, kurie nei patys tvarko, nei leidžia kitiems. Kaip šašai sovietiniai stovi ant žemės po dvidešimt metų“.
