Dėl emigracijos nekilnojamojo turto rinkos plėtra nenukenčia

 (27)
Kasmetinis gyventojų nutekėjimas svetur įtakos nekilnojamojo turto rinkos plėtrai neturi. Didžiuosiuose miestuose auga ir jo pasiūla, ir paklausa. Tačiau pirkimą ir pardavimą Vilniuje pagyvina vidinė žmonių migracija šalyje.
Dėl emigracijos nekilnojamojo turto rinkos plėtra nenukenčia
© Shutterstock nuotr.

Nors Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių žmonių, naujų būstų paklausa nuolat auga. Ekonomistų teigimu, iš šalies daugiausia emigruoja mažesnes pajamas gaunantys regionų gyventojai. Tad jie nėra pretendentai įsigyti naujus būstus. Pastaruosius dažniausiai perka daugiau uždirbantys didžiųjų šalies miestų gyventojai.

„Vilniuje būsto sandorių skaičius ir įperkamumas didėja, nes yra stipri vidinė migracija iš regionų į miestą. Taip pat auga aktyviausios amžiaus grupės – 25–39 metų amžiaus žmonių darbo užmokestis. Tai – naujoji karta, kuri randa darbo, turi gerą darbo užmokestį“, – aiškina „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas.

Pasak ekonomisto, būgštavimai, kad po euro įvedimo nekilnojamojo turto paklausa gali stabtelėti, nepasiteisino net šoktelėjus jo kainai. Paklausūs ir senos statybos namuose parduodami butai.

Eurai turi įtakos žmonių apsisprendimui pirkti. Euro įvedimas padarė atvirkštinį dalyką – pirkimas buvo aktyvesnis, nei kiti galvojo. Pernai buvo parduota net 20 proc. daugiau nei metais prieš tai“, – teigia „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

„Nors ir yra toks stereotipas, kad gyventojai norėtų gyventi naujame būste, bet, pagal sandorius, didesnė dalis jų tenka senos statybos segmentui. Jei žiūrime, kaip sekasi pardavinėti, tai senos statybos butus gyventojams sekasi parduoti 1–2 mėn. greičiau nei naujos statybos“, – sako „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiemet augs ir butų skaičius, ir jų kaina.

„Nauja pasiūla yra geras stabdis, nes yra pasirinkimas, yra iš ko pirkti ir negali taip diktuoti kainų, kaip tai galėtų daryti, jei būtų vangesnė pasiūla. Sakyčiau, kad šiemet rinka bus aktyvesnė pasiūlos atžvilgiu, bet auganti ekonomika lems, kad kainos šiek tiek ūgtels“, – aiškina „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Lietuvoje būsto pasiūla ir paklausa didžiausia sostinėje. Regionų gyventojai nenumaldomai migruoja ir į Kauną bei Klaipėdą, tačiau šie miestai su Vilniumi nekilnojamojo turto rinkoje labai konkuruoti negali.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Prabangos ieškantiems kauniečiams – pasiūlymas uždarame kvartale prie ežero (211)

Prabangos ieškantiems Kauno gyventojams - sklypai prie ežero aptvertoje teritorijoje už dvigubai didesnę nei įprastinė kainą.

10 statybų bendrovės patarimų, į ką atkreipti dėmesį perkant būstą (15)

Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios Vilniuje parduota daugiau nei 1700 naujos statybos butų.

Vyriausybė uždegė žalią šviesą pakeitimams dėl būsto paskolų (12)

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie įneštų naujovių būsto paskolą norintiems gauti gyventojams ir paskolas išduodančioms kredito įstaigoms.

Lietuviai mieliau renkasi būstą užmiestyje (14)

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai, kitaip nei Vakarų Europos piliečiai, mieliau renkasi pirkti būstą užmiestyje nei miesto centre. Dažniausiai tai lemia noras turėti bent nedidelį žemės plotą prie namo bei gyventi arčiau gamtos.

Būsto nuomos rinkoje – kelerius metus neregėta situacija (93)

Kelerius metus neregėta situacija susidarė būsto nuomos rinkoje. Didmiesčiuose padaugėjus nuomojamų butų, ėmė kristi nuomos kainos.