Dėl emigracijos nekilnojamojo turto rinkos plėtra nenukenčia

 (27)
Kasmetinis gyventojų nutekėjimas svetur įtakos nekilnojamojo turto rinkos plėtrai neturi. Didžiuosiuose miestuose auga ir jo pasiūla, ir paklausa. Tačiau pirkimą ir pardavimą Vilniuje pagyvina vidinė žmonių migracija šalyje.
© Shutterstock nuotr.

Nors Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių žmonių, naujų būstų paklausa nuolat auga. Ekonomistų teigimu, iš šalies daugiausia emigruoja mažesnes pajamas gaunantys regionų gyventojai. Tad jie nėra pretendentai įsigyti naujus būstus. Pastaruosius dažniausiai perka daugiau uždirbantys didžiųjų šalies miestų gyventojai.

„Vilniuje būsto sandorių skaičius ir įperkamumas didėja, nes yra stipri vidinė migracija iš regionų į miestą. Taip pat auga aktyviausios amžiaus grupės – 25–39 metų amžiaus žmonių darbo užmokestis. Tai – naujoji karta, kuri randa darbo, turi gerą darbo užmokestį“, – aiškina „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas.

Pasak ekonomisto, būgštavimai, kad po euro įvedimo nekilnojamojo turto paklausa gali stabtelėti, nepasiteisino net šoktelėjus jo kainai. Paklausūs ir senos statybos namuose parduodami butai.

Eurai turi įtakos žmonių apsisprendimui pirkti. Euro įvedimas padarė atvirkštinį dalyką – pirkimas buvo aktyvesnis, nei kiti galvojo. Pernai buvo parduota net 20 proc. daugiau nei metais prieš tai“, – teigia „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

„Nors ir yra toks stereotipas, kad gyventojai norėtų gyventi naujame būste, bet, pagal sandorius, didesnė dalis jų tenka senos statybos segmentui. Jei žiūrime, kaip sekasi pardavinėti, tai senos statybos butus gyventojams sekasi parduoti 1–2 mėn. greičiau nei naujos statybos“, – sako „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiemet augs ir butų skaičius, ir jų kaina.

„Nauja pasiūla yra geras stabdis, nes yra pasirinkimas, yra iš ko pirkti ir negali taip diktuoti kainų, kaip tai galėtų daryti, jei būtų vangesnė pasiūla. Sakyčiau, kad šiemet rinka bus aktyvesnė pasiūlos atžvilgiu, bet auganti ekonomika lems, kad kainos šiek tiek ūgtels“, – aiškina „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Lietuvoje būsto pasiūla ir paklausa didžiausia sostinėje. Regionų gyventojai nenumaldomai migruoja ir į Kauną bei Klaipėdą, tačiau šie miestai su Vilniumi nekilnojamojo turto rinkoje labai konkuruoti negali.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nekilnojamasis turtas

Pastato rekonstrukcija: ką reikia žinoti

Pastatų rekonstrukcija – statybos darbų rūšis, kai yra keliamas tikslas, iš esmės pertvarkyti statinį. Pastatų rekonstravimas suteikia galimybę, keisti statinio fasado išvaizdą, apdailą, konstrukcijas bei įrengti naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales.

Parodoje „Resta“ – ateities gyvenimo vizijos (2)

Didžiausioje Baltijos šalių statybų tematikos parodoje „Resta“ šiemet itin didelis dėmesys skiriamas ateities miestų ir pastatų vizijoms, rašoma pranešime spaudai.

Lietuviai Švedijoje statys daugiabučius (17)

Švedijoje veiklą vykdanti Lietuvos statybos bendrovė „Kovenda“ Upsalos mieste gegužės 2 d. pradės naują 2 mln. eurų vertės projektą – 13500 kv. m. gyvenamojo kvartalo namų fasadų įrengimą, rašoma pranešime spaudai.

Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta (48)

Pastaruoju metu nuolat augančios būsto kainos tendencingai didės ir toliau, tačiau didelė pasiūla neleis joms kilti greitai ir aukštai, sako nekilnojamojo turto pardavimo ekspertas, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos narys Mantas Mikočiūnas.

Nauja valstybinės žemės nuomos tvarka gali tapti staigmena plėtotojams bei bankams (3)

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šią savaitę planuoja pateikti Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo projektą Teisingumo ministerijos derinimui.