Didžiausia kliūtis bendro naudojimo turto apsaugos pamatams kurtis – žmonių abejingumas ir nežinojimas, kad laiptinė, liftas, daugiabučio inžinerinė įranga, daugiabučio balkonai, langai ir t.t. priklauso kiekvienam daugiabučio gyventojui. Kai nutikus nelaimei bendrą turtą reikia atstatyti, finansiškai turi prisidėti kiekvienas daugiabučio gyventojas. Daugiabučių gyventojų atlikta apklausa atskleidė, kad savu turtu gyventojai laiko tik kasdien naudojamą turtą, t.y. butą, asmeninius daiktus ir pan. Gyventojų buvo klausiama, kas jų manymu turėtų atlyginti nuostolius, patirtus dėl vienoje iš namo laiptinių kilusio gaisro. Rezultatai nustebino – nė vienas nepasirinko teisingo atsakymo, kad nuostolius turi atlyginti visi namo gyventojai kartu. Atkreiptinas dėmesys, kad esant žalos kaltininkui, nuostolių atlyginimo galima reikalauti ir iš jo, tačiau jo paieškos gali užtrukti, jis išvis gali būti nerastas arba netgi nemokus. Tuo tarpu su aprūkusiomis sienomis ar sudegusiu stogu gyventojai gyventi negali, todėl yra priversti remontą atlikti savo lėšomis.
Po skaudžios nelaimės Kauno daugiabutyje savivaldybė pažadėjo neapsidraudusiems gyventojams kelių šimtų litų paramą, tačiau pamačius nelaimės vietos nuotraukas, kyla abejonių, ar ji bus pakankama. Nukentėjusiems bet kokia parama yra reikalinga, tačiau kyla klausimas, ar nebūtų racionaliau šias lėšas skirti gyventojų skatinimui nuo panašių nuostolių savo turtą drausti – tada žalos atveju būtų atlyginti visi gyventojų patirti nuostoliai.
Lietuvoje apie 2,5 mln. gyventojų gyvena daugiabučiuose. Juose priešgaisrinės apsaugos sistemos, filmavimo kameros ir pan. – retas reiškinys. Daugumoje daugiabučių apsaugos lygis nesikeitė visus dešimtmečius, tuo tarpu grėsmių bendro naudojimo turtui daugėja tiek dėl kriminogeninės situacijos šalyje, tiek dėl vis dažniau siautėjančių gamtos stichijų, taip pat ir dėl prastėjančios namų techninės būklės.
Bendro naudojimo turtą, kaip ir butus, galima apdrausti. Čia esminėmis rizikomis tampa ugnis ir gamtos stichijos – nors tai nėra kasdienės žalos, tačiau jas patyrus neretai gyventojams turto atkūrimas tampa nepakeliama našta. Nors bendro naudojimo turto draudimo apsauga vienam butui per mėnesį kainuoja iki 10 litų per mėnesį, o gaisro atveju draudimo išmoka atperka keliasdešimties metų įmokas, gyventojai drausti turtą nėra motyvuoti dėl kelių priežasčių: jie nežino, kad bendras turtas priklauso ir jiems, socialiai remtini gyventojai neturi lėšų draudimui, ypač didelei daugiabučio bendruomenei nevisuomet pavyksta vieningaisusitarti ir priimti sprendimą dėl bendro turto draudimo, be to, nelaimės atveju gyventojai tikisi valstybės pagalbos. Šiuo metu norint apdrausti bendro naudojimo turtą, reikia 51 proc. butų sutikimo. Deja, bet namą administruojančios įmonės arba bendrijų pirmininkai ganėtinai pasyvūs, nes gauti daugumos pritarimą – daug laiko ir psichologinių pastangų reikalaujantis įdirbis.
Visų pirma, valstybė turėtų išspręsti teisinį būsto reglamentavimo klausimą – įstatymuose nėra numatyta jokio bendro naudojimo turto apsaugos mechanizmo, nėra drausti skatinančios sistemos, o kaltų asmenų atsakomybė kvestionuojama. Užsienyje sėkmingai veikia bendrosios nuosavybės turto apsaugos mechanizmai, suteikiantys galimybę užtikrinti, kad gyventojai savo turto apsauga galėtų pasirūpinti patys, o skaudžios nelaimės netaptų galvos skausmu valstybinėms institucijoms, iš kokio fondo nedelsiant būtų galima paimti pinigų turto atstatymui. Dabartinę situaciją galima būtų palyginti su skęstančio laivo gelbėjimo iš jo puodeliu semiant vandenį. Jeigu norima problemą spręsti iš esmės, tai reikia daryti ne fragmentiškai po kiekvieno gaisro, o kryptingai ir sistemingai motyvuojant gyventojus, kad bendru turtu jie rūpintųsi, jį saugotų bei imtųsi nelaimių prevencijos priemonių.
Būdų ir priemonių, kurios išspręstų situaciją tikrai yra. Antai gyvybės draudime – valstybė motyvuoja kaupti ateičiai, taikydama mokestines lengvatas. Gyventojus tikslinga motyvuoti, kadangi „Sodros“ solidarumu pagrįsta sistema senstančioje visuomenėje į pensiją išėjusiems orios senatvės užtikrinti nebėra pajėgi. Bendro naudojimo turto draudime valstybė jau dabar negali gyventojams pagelbėti po kiekvieno gaisro, todėl būtina svarstyti, kokiomis priemonėmis galima būtų gyventojus motyvuoti saugoti savo turtą.
