Pasiūlė gaudyti vagis
Bendrabučio tipo Minijos gatvės 157 namo gyventojai pastatą administravusios įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ paslaugų nusprendė atsisakyti dar rugpjūtį.
Klaipėdiečiai tvirtino, kad jų netenkino bendrovės teikiamų paslaugų kokybė.
Viskas prasidėjo prieš ketverius metus. Žmonės į „Klaipėdos bendrabutį“ kreipėsi, nes juos ypač piktino didžiuliai elektros energijos suvartojimai.
Už bendrų patalpų apšvietimą gyventojai kas mėnesį turėjo mokėti po 16–17 ar net 20–25 litus, nors koridoriuje yra vos viena lemputė.
Vienas čia esančių būstų savininkų Laurynas Mincevič prisiminė, jog tuomet įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ administracija pareiškė, kad yra gyventojų, kurie vagia elektrą, ir pasiūlė patiems surasti vagišius.
Už apžiūrą – 8 tūkst. litų
Namo gyventoja Olga Frolova pasakojo, kad, neapsikentę didelių sąskaitų už elektrą, prieš dvejus metus gyventojai nutarė kaupti lėšas instaliacijos keitimui. Toks sprendimas buvo patvirtintas gyventojų parašais.
Pasak L.Mincevič, gyventojai buvo suradę nepriklausomus ekspertus, kurie elektros instaliacijos projektą žadėjo parengti už 5 tūkst. litų. Tačiau „Klaipėdos bendrabutis“ į gyventojų siūlymą neatsižvelgė. Darbai neatlikti iki šiol.
O.Frolova pabrėžė, kad situacija nepavydėtina: laidai nukarę, seni, gali kilti gaisras.
„Name nėra dujų. Maistas gaminamas elektra. Elektros instaliacija – sena. Namas gali bet kada sudegti, o niekam nerūpi“, – guodėsi moteris.
Gyventojai piktinosi, kad, užuot ėmusi tvarkyti elektros instaliaciją, pastatą prižiūrinti įmonė atliko bendrą pastato apžiūrą. Šie darbai gyventojams kainavo 8 tūkst. litų.
„Ant akto nebuvo nė vieno gyventojo parašo. Tik kažkokių specialistų. Perskaičius apžiūros išvadas, susidaro įspūdis, kad jos parašytos pagal šabloną. Ir visiškai neatitinka realybės“, – tikino klaipėdietė.
Rado tai, ko nėra
Ekspertizės akte teigiama, kad bendro naudojimo virtuvių langai seni, nesandarūs, o patalpų būklė – patenkinama. Tvirtinama, jog langus reikia keisti.
Nurodoma, kad jose taip pat reikia suremontuoti grindis, sienas, nes dėl pratekėjimų iš šildymo sistemos ir vandentiekio vamzdynų, dėl blogos sienų ir grindų hidroizoliacijos vanduo iš viršutinių aukštų patenka į žemesniuosius.
Taip pat pelija lubos, sienos, genda ir elektros instaliacija.
Statinio apžiūros akte teigiama, kad prasta yra ir bendro naudojimo tualetų būklė.
„Šios išvados kelia abejonių. Mūsų name nėra nei bendros virtuvės, nei tualetų, nei prausyklų. Kambariai yra blokuose. Dauguma gyventojų juose patys įsirengė prausyklas, virtuves. Apžiūra atlikta pagal šabloną, o reikia mokėti tokius pinigus“, – pabrėžė O.Frolova.
„Renka pinigus, o nieko nedaro“
Nesulaukę, kada bus remontuojama elektros instaliacija, žmonės nutarė keisti namo administratorių.
„Neveiklumas piktina. Sėdi, renka pinigus, o nieko nedaro. Be to, norime gauti sąskaitas už šilumą, vandenį, kaip visi klaipėdiečiai“, – piktinosi O.Frolova.
Moteris tvirtino, jog kartu su kaimyne surinko daugumos būstų savininkų parašus, sutarė, kad namą imtųsi administruoti įmonė „Marių valdos“, parašė prašymą savivaldybei.
Po kelių mėnesių iš merijos gautas atsakymas, kad gyventojų prašymas patenkintas. Nuo lapkričio 1 d. Minijos gatvės 157 namo administravimas perduodamas įmonei „Marių valdos“.
Tačiau, anot gyventojų, toks apsisprendimas užrūstino įmonę „Klaipėdos bendrabutis“. L.Mincevič tvirtino, jog jis ir kiti kaimynai sulaukė spaudimo skubiai grąžinti skolas.
Name buvo pakabintas skelbimas, kad tai klaipėdiečiai turi padaryti iki spalio 31 d. Nurodoma, jog priešingu atveju skolos bus perduotos antstoliams.
„Įdomu tai, kad dalį skolų sudaro tie 8 tūkst. litų, kurie buvo užmokėti už bendrą namo apžiūrą. Šių darbų įmonė ėmėsi savo iniciatyva. Be to, bendrovės administracija leido suprasti, kad “skolos bus nubrauktos„, jei namas grįš į įmonės globą. Tai tikras šantažas“, – dėstė L.Mincevič.
O.Frolova neslėpė, kad tokie administratoriaus pareiškimai išgąsdino įsiskolinusius žmones.
„Kaip bendrovė gali dovanoti skolas, nesuvokiama. Dabar viskas nurimo. Namo perdavimas kitam administratoriui įvyko“, – pasakojo klaipėdietė.
Vadovas problemų nematė
Bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ direktorius Stanislovas Kulieša aiškino, jog iš gyventojų niekas negalėjo reikalauti grąžinti skolų iki spalio 31 d.
„Kaip galima to reikalauti, jei apie lapkričio 13–15 d. bus apskaičiuoti mokesčiai už spalį. Viską jie turės apmokėti iki šio mėnesio paskutinės dienos. Užsitęsė, nes mėnuo yra skirtas sprendimo apskundimui. Juk nėra taip, kad visi gyventojai sutinka su juo“, – komentavo vadovas.
Anot S.Kuliešos, antstoliams išieškoti skolas bus perduota, jei taip nuspręs teismas. Tai įprasta skolų išieškojimo tvarka. Vadovas pabrėžė, kad tie pinigai yra ne įmonės „Klaipėdos bendrabutis“, o šilumos, vandens tiekėjų: „Nieko drastiškai nedarysime“.
Pasak S.Kuliešos, Minijos gatvės 157 namo gyventojų skolos nėra didelės. Jų mokumas yra 55 proc. Kai kurių asmenų skolos siekia iki tūkstančio litų. Kelios teismo sprendimu perduotos antstoliams.
„Nematau jokios problemos“, – pabrėžė vadovas.
Įsiskolinimai niekur nedings
Išgirdęs abejones dėl vykdytos namo apžiūros, S.Kulieša aiškino, kad ekspertizė buvo reikalinga, nes namo gyventojai labai susiskaldę: vieni norėjo remontuoti instaliaciją, kiti – šilumos punktą, treti – vamzdžius ar fasado siūles.
„Jei nėra vieningo sprendimo, reikia apžiūros. Jei gyventojai būtų sutarę tarpusavyje, jos nebūtų reikėję“, – dėstė vadovas.
S.Kuliešai išvados jokių abejonių nesukėlė. Anot jo, ne visi gyventojai yra išsipirkę visą bloką. Tad bendrų prausyklių, tualetų yra.
„Jei pragyvenimo lygis būtų aukštesnis, tokių problemų nekiltų. Žmonėms būtų lengviau remontuoti savo turtą. Gyventojų tvirtinimas, kad siūlėme nurašyti skolas – absurdiškas. Asmeninės skolos niekur nedingsta. Negi aš dengsiu iš savo kišenės?“ – klausė S.Kulieša.
Bendrovės „City Service“, kuriai priklauso įmonės „Marių valdos“, atstovas Vilius Mackonis tvirtino, kad dar nėra įvertinta, kokius konkrečius remonto darbus reikės atlikti name.
„Dar tęsiasi procedūros. Kai perimsime, žiūrėsime, kokius darbus reikės atlikti“, – teigė V.Mackonis.
Komentarai
Paulius Paleckis, Klaipėdos savivaldybės Būtų ir energetikos poskyrio vyriausiasis specialistas
Viena priežasčių, kodėl gyventojai nori pakeisti administratorių, – informacijos stoka. Būna, kad namų valdos atstovai pakabina informaciją skelbimų lentoje, o kiti tingi skaityti ją čia, nusiplėšia ir parsineša namo. Taip pat konfliktams įtakos turi žmonių abejingumas savo turtui. Darbai yra būtini, o žmonės vis tiek nesutinka. Namo administratoriaus pakeitimo procedūra – sudėtinga. Viskas priklauso nuo teisinės praktikos. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad turto valdymo klausimas – patalpų savininkų konstitucinė teisė. Aplinkos ministerijos nuomone, būstų savininkai neturi teisės keisti administratoriaus. Tik steigti bendrijas. Tačiau tai prieštarauja Konstitucinei teisei. Kol nėra sustyguoti teisės aktai, yra dviprasmybių. Mano nuomone, tokį sprendimą turi priimti gyventojai patys. Gyventojai neturėtų stačia galva pulti keisti administratoriaus, o turėtų viską apgalvoti.
Robertas Požerskas, Viešosios įstaigos „Mano daugiabutis“ atstovas
Daugiabučio namo administratoriaus pakeitimo procedūra nėra labai paprasta. Gyventojai, apsisprendę imtis tokių veiksmų, turėtų nuosekliai laikytis reikalavimų: surinkti pritariančių bendraturčių balsus, užregistruoti juos parašais ar apklausos būdu, informuoti savivaldybę ir esamą administratorių apie pradėtą procedūrą. Net smulkūs pažeidimai gali įvelti į teisminius ginčus. Norint pakeisti administratorių, geriausia kreiptis pagalbos į specialistus: juristus, savivaldybės Būtų ir energetikos poskyrio darbuotojus. Steigiant bendrijas, gyventojai iš savivaldybės turi gauti nemokamą juristo konsultaciją.
Faktai
Klaipėdoje yra 1929 daugiabučiai namai. Įkurtos 349 bendrijos, kurioms priklauso 498 namai. Namų valdos administruoja 1431 namą. Apie 100 iš jų yra sudarę jungtinės veiklos sutartis.
Klaipėdiečiai dažniau keičia ne administratorių vieną kitu, o atsisako jo paslaugų ir įkuria bendriją. Būna, kad pasirenka ir kitą pastato valdymo būdą – jungtinės veiklos sutartį.
Nuo spalio 19 d. yra įsigalioję nauji daugiabučių namų administravimo nuostatai.
Pagal juos dėl administratoriaus pakeitimo gali kreiptis ketvirtadalis namo gyventojų.
Gyventojai gali pasirinkti įmonę, kuri administruos namą, ir turi susiderinti su ja. Tada būstų savininkai raštu kreipiasi į savivaldybę su savo pageidavimu. Pastaroji esamą administratorių įpareigoja organizuoti susirinkimą, kurio metu būtų priimtas sprendimas dėl pakeitimo, kontroliuoja, kaip jis rengiamas.
Jei gyventojai nori pakeisti administratorių, bet nenurodo pageidaujamo, savivaldybė skelbia konkursą jo parinkimui.
