Ieškodami pigesnių alternatyvų, kai kurių daugiabučių gyventojai buriasi į bendrijas, kurios rūpintųsi visais namo reikalais.
Tačiau praktika parodė, kad vietoj skaidrumo ir patogumo galima likti be skatiko kišenėje. Beržų gatvės 43-iojo daugiabučio gyventojai tik po namo pirmininkės mirties sužinojo, kad ilgus metus rinktos kaupiamosios lėšos namui remontuoti tiesiog išgaravo. Apvogti žmonės nebesitiki atgauti pinigų.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Beržų gatvės 43-iojo namo gyventojas, norėjęs likti anonimu, pavasarį mirus ilgametei namo pirmininkei išaiškėjo nemaloni tiesa: kaupiamųjų lėšų sąskaita, kurioje turėjo būti solidi suma pinigų, tuščia. Tai neturėtų stebinti, jeigu per dešimtmetį name būtų buvę atlikti kokie nors remonto darbai. Tačiau šiuo atveju buvo tik renkamos lėšos.
„Per tuos metus namo laiptinėse buvo pakeisti langai ir durys, tačiau už šiuos darbus sumokėta ne iš kaupiamųjų lėšų – pinigais prisidėjo kiekvienas butas. Iš kaupiamųjų lėšų niekas nebuvo tvarkoma“, – aiškino vyras.
Namo pirmininkė, paklausta, ar neužtenka pakeisti langams ir durims kaupiamųjų lėšų, rasdavo paaiškinimų – neva už tuos pinigus buvo pirkta nauja žoliapjovė ar atliekami smulkūs remonto darbai, tačiau gyventojams nebuvo teikiamos jokios ataskaitos, kur iš tiesų buvo panaudoti jų pinigai.
„Kai paklausiau, kur mūsų kaupiamosios lėšos, ji kažką aiškino apie naują žoliapjovę, nors žolę visada pjovė tas pats žmogus savo pasigaminta mašina. Įtarimų dėl iššvaistytų lėšų kelia ir nepagrįstai dideli mokesčiai, pavyzdžiui, vien elektra bendroms reikmėms kainuodavo daugiau kaip euras, o dabar, kai administruoja Panevėžio butų ūkis, ši suma triskart mažesnė“, – stebėjosi pašnekovas.
Jo skaičiavimais, dabar namo sąskaitoje vien kaupiamųjų lėšų turėtų būti per 40 tūkstančių eurų. Kiekvieną mėnesį vienas butas vidutiniškai sumokėdavo po 15 litų, per metus susidarydavo 180 litų. Kai name 80 butų, per metus kaupiamųjų lėšų buvo surenkama per 14 tūkstančių.
O žinant, kad buvusi namo pirmininkė savo pareigas ėjo daugiau nei dešimtmetį, susidaro nemenka suma.
„Faktas, kad buvusi pirmininkė susižėrė pinigus, bet kaltų nėra. Šiame name gyvena ir jos dukra su šeima, tačiau ji nesiteikė paaiškinti, kur dingo pinigai. Neva teisinosi, kad iš kaupiamųjų lėšų buvo dengiamos kelių gyventojų skolos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra“, – „Sekundei“ teigė vyras.
Per daug pasitikėjo
Prie namo sutikta garbaus amžiaus Beržų gatvės 43-iojo namo gyventoja taip pat apgailestavo, kad buvo per daug pasitikėta vienu žmogumi. Kiek ji pamena, buvusi namo pirmininkė visus daugiabučio reikalus tvarkė net du dešimtmečius. Per tuos metus praktiškai nebuvo rengiami jokie susirinkimai, gyventojams neteikiamos ataskaitos, kur panaudojami jų pinigai.
„Mūsų name yra ir išsilavinusių jaunų žmonių, kurie galėjo pakeisti tuometę pirmininkę, bet niekas nenorėjo prisiimti šių pareigų. Nors buvo ir namo valdyba, ir revizijos komisija, bet realiai jos neveikė ir pirmininkės veiklos niekas netikrino, todėl ji ir pasinaudojo tokia situacija“, – kalbėjo moteris.
Jos teigimu, iš dalies dėl tokios situacijos kalti ir patys gyventojai, kad nesidomėjo, kas daroma su jų pinigais. Kaip ir dabar – visi tik ir kalba, kad buvo vidury baltos dienos apvogti, tačiau niekas nieko nedaro, kad būtų galima susigrąžinti bent dalį lėšų.
„Vis bandydavau spausti pirmininkę, kad reikia tvarkyti rūsį, nes vanduo semia, bet ji nusukdavo kalbą, neva kam mėtyti pinigus, jau geriau sukaupti didesnę sumą ir namą atnaujinti iš pagrindų. Bet nei renovacijos, nei pinigų nėra. Reikėjo šią problemą kelti į viešumą tada, kai tik sužinojome apie lėšų iššvaistymą. Juk ji paliko trijų kambarių butą ir sodybą, tuos pinigus tikrai buvo galima kaip nors išieškoti, o dabar šį turtą perėmė vaikai. Tik nebuvo kam imtis šio reikalo. Naujoji namo pirmininkė pareiškė, kad ne jos kompetencija rūpintis buvusiosios skolomis, o gyventojai tik tarpusavyje pasibėdoja, ir tuo viskas pasibaigia“, – apgailestavo Beržų gatvės 43-iojo namo gyventoja.
Laukia teismo
Į panašią situaciją buvo patekę ir Statybininkų gatvės 54-ojo namo gyventojai. Šių metų pradžioje jie sužinojo, kad yra skolingi „Panevėžio energijai“ už šildymą ir karštą vandenį, nors visi sąžiningai kiekvieną mėnesį mokėdavo mokesčius.
Pradėjus domėtis, ar nėra įsivėlusi klaida, paaiškėjo, kad jie ne tik kad neturi nė vieno lito kaupiamųjų lėšų, bet ir yra skolingi šilumos ir karšto vandens tiekėjui. Prie sienos priremta ketverius metus namo pirmininkės pareigas ėjusi tuometė Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėja Vilma Kartanaitė prisipažino iššvaisčiusi pinigus. Gyventojų skaičiavimais, vien kaupiamųjų lėšų turėjo būti apie 100 tūkst. litų, todėl iš karto buvo kreiptasi į policijos pareigūnus.
Anot namo pirmininko Sauliaus Ganiprausko, nors praėjo jau daugiau kaip pusmetis, tyrimas dėl lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo dar nebaigtas, tad ar gyventojai atgaus bent dalį sumos, nežinia.
„Būtų gerai žinoti, kokia situacija, bet policijos vienintelis atsakymas – ikiteisminio tyrimo medžiaga neskelbiama, tad mums belieka laukti. Tiesa, teisme išnagrinėta skolos „Panevėžio energijai“ byla. Kadangi sutartis buvo pasirašyta bendrijos vardu, tai ir 5628 eurų skolą teismas priteisė atlyginti bendrijai. Kad neaugtų palūkanos ir delspinigiai, tą skolą grąžinsime patys ir lauksime, kada tyrimas dėl kaupiamųjų lėšų iššvaistymo pasieks teismą ir bus galima prisiteisti šią skolą“, – kalbėjo S. Ganiprauskas.
Nors suma nemaža, gyventojai dar turi vilties atgauti pinigus. Lėšų iššvaistymu įtariama V. Kartanaitė, tik išaiškėjus jos nešvariems darbeliams, metė darbą Savivaldybėje ir išvyko į užsienį, kur gyvena sūnus. Su gyventojais ji bendrauja per savo advokatą.
„Labai tikimės atgauti pinigus. Jos advokatas prižadėjo, kad kai tik teismas priteis sumą, kokią V. Kartanaitė skolinga, ją moteris grąžins. Gal ne visą iš karto, gal dalimis, bet tai nuteikia optimistiškai“, – sakė Statybininkų g. 54-ojo namo pirmininkas.
Geriausia kontrolė – viešumas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Rasa Černauskaitė patvirtino, kad tyrimas dėl Statybininkų g. 54-ojo namo kaupiamųjų lėšų iššvaistymo greitai turėtų būti baigtas. Tad ir Beržų gatvės 43-iojo namo gyventojai, jeigu turi įtarimų, kad buvo iššvaistytos daugiabučio bendrijos lėšos, apie tai turėtų pranešti policijai.
„Ikiteisminis tyrimas dėl Statybininkų g. 54-ojo daugiabučio dar vyksta, bet jis tikrai pasieks teismą. Jeigu nebūtų pagrindo, tyrimas jau seniai būtų nutrauktas“, – „Sekundei“ teigė R. Černauskaitė.
Ir Statybininkų g. 54-ojo, ir Beržų g. 43-iojo daugiabučių bendrijos, išaiškėjus vagystei, tvarkyti savo buhalteriją patikėjo ne naujai išrinktam namo pirmininkui, o namą administruojančiai įmonei. Iki šio pavasario, kai buvo sugriežtinta kaupiamųjų lėšų rinkimo ir administravimo tvarka, kaupiamąsias lėšas namo pirmininkas galėjo laikyti kur tik panorėjęs, tad nesąžiningiems žmonėms, patiems renkantiems visus mokesčius, buvo sudaryta galimybė piktnaudžiauti.
Pasak Panevėžio butų ūkio direktoriaus Gintaro Ruzgio, daugiabučių bendrijos gali rinktis, kas administruos jų namą ir tvarkys buhalterinę apskaitą. Jeigu daugiabutis nusprendžia, kad visus finansus tvarkys namo pirmininkas, patys gyventojai turi kontroliuoti, kur išleidžiami jų pinigai.
„Kaip numato įstatymas, tokiu atveju galima tik vidinė kontrolė – gyventojai turi išsirinkti valdybą ir revizorių, kuris, kilus bet kokiam įtarimui, galėtų išsiaiškinti, kaip ir kur naudojamos lėšos. Tačiau jeigu nėra nei aktyvios valdybos, nei revizoriaus, visa tai, kaip sakoma, tik „ant popieriaus“, tuomet ir kyla problemų“, – sakė G. Ruzgis.
Kiek kita situacija, kai namo buhalteriją tvarko administratorius. Tada visas ataskaitas, kiek yra sukaupta kaupiamųjų ar tikslinių lėšų, gyventojai gauna su sąskaitomis, o jeigu nori išsamesnės informacijos, gali kreiptis į savo namo pirmininką.
„Nors metų pabaigoje namų pirmininkams visada suteikiame informaciją, kiek buvo išleista kaupiamųjų lėšų, kas už jas buvo pirkta ar kokie darbai atlikti, sąskaitose užtenka pasikeisti kaupiamųjų lėšų likučiui ir pasipila gyventojų skambučiai. Vadinasi, žmonės domisi, kam panaudojami jų pinigai. Nėra geresnės kontrolės nei viešumas“, – mano G. Ruzgys.
