Jam priklausanti bendrovė „VN Projektas“ vietoj apleisto sandėliuko 10,41 arų sklype Baltajame skersgatvyje 8 planuoja pastatyti du daugiabučius su požemine automobilių stovėjimo aikštele.

Ir nors Kultūros paveldo departamento patariamoji komisija jau sykį pasakė, kad tokio statinio ten neleidžia galiojantis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, tačiau verslininkas rankų nenuleidžia.

Jis nusprendė pasiekti, kad minėtas reglamentas būtų pakeistas ir jam atsirištų rankos norimo masto statyboms. Pats verslininkas DELFI tvirtina neketinantis statyti nieko tokio, ko nėra toje gatvėje.

„Šalia esantys namai kitame sklype yra aukštesni. Ten nieko ypatingo nėra. Mano požiūriu, mes darome absoliučiai normalų projektą", – DELFI tvirtino V. Navickas, pridūręs, kad jo atvejis primena nebeveikiančio „Lietuvos" kino teatro istoriją.

„Tikroji bandymo keisti esamą Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reguliavimą priežastis yra sklypo privatizavimas. Tokiu siūlomu keitimu siekiama teisės akto reguliavimą pritaikyti privačios bendrovės statybos planams. Už nedidelę kainą sklypą iš valstybės įsigijęs verslininkas ieško būdų, kaip gauti maksimalų pelną, o pardavęs pastatytus butus į Baltajį skersgatvį turbūt neplanuoja užsukti, gal todėl jam ir nerūpi plėtros darnumas“, – DELFI sakė Užupio bendruomenės atstovė Rėda Brandišauskienė.

Balandžio pradžioje Užupio bendruomenė oficialiu raštu užtarimo kreipėsi ne tik į Kultūros ministeriją, Kultūros paveldo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją bet ir dar 11 vienuolika institucijų.

Jos teigimu, dabar galiojantis reglamentas leidžia tiek mažesnį šio sklypo užstatymą, tiek mažesnį statinio aukštį.

„Pagal galiojantį reglamentą dabar sklype stovintis pastatas gali būti rekonstruojamas, didinamas sklypo užstatymo plotas vietoj esančių 10 proc. iki 20-30 proc. Statinį galima būtų rekonstruoti, tačiau nedidinant aukštingumo. Taigi jis turėtų likti vieno aukšto su mansarda. Taip pat sklype turėtų likti vienas pastatas, kaip yra šiuo metu“, – tvirtino bendruomenės atstovė.

Tuo metu „VN Projektas“ sklype planuoja iki 45 proc. užstatymą ir vieną vieno aukšto su mansarda, o kitą dviejų aukštų su mansarda daugiabučius.

Užupyje esančios žemės ir nekilnojamojo turto kainos yra vienos didžiausių ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje. Pasak bendruomenės atstovės, ši vieta itin vilioja gerai uždirbti siekiančius verslininkus, kurie nori pristatyti kiek galima daugiau.

„Ne viename sklype Užupyje turime tokią situaciją, kai norima statyti daugiau, nei leidžia Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas. Bendruomenė sutinka, kad Užupis tvarkytųsi, nes šis sklypas yra apleistas, bet esame linkę pakentėti ir palaukti, kol netvarka išsispręs darniai, o ne taip agresyviai, kaip šiuo atveju. Šiame mažame, pakankamai tamsiame sklype planuojami du daugiabučiai, kuriuose ketinama įrengti kuo daugiau nedidelių butų. Tokia plėtra mums neatrodo darni, nes aplink yra nedideli, kelių butų vieno aukšto su mansarda namai“, – teigė ji.

Pašnekovės teigimu, dabar Baltasis skersgatvis yra unikali gatvė, joje yra medinio miesto paveldo pastatų.

Iškart po sklypo privatizacijos prieš kelerius metus „VN Projektas“ buvo pradėjęs detaliojo plano rengimą, tačiau procesas strigo negavus bendruomenės pritarimo. Tada jo savininkas parengė projektinius pasiūlymus, kuriuos derino su institucijomis ir visuomene. Juos paviešinus, statyti galima be minėto plano. Tačiau ir čia nesulaukta pritarimo.

Dabar V. Navicko įmonė siekia pakeisti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą ir liberalizuoti sklypo tvarkymą motyvuojant tuo, kad esą šis sklypas nėra jame aprašytas. Tuo metu bendruomenės atstovai pabrėžia, kad reguliavimas yra pakankamai konkretus ir aiškus, todėl jo keisti nereikia.

„Reguliavimas yra, tiesiog situacija netipinė, nes šis sklypas yra aprašytas prie gretimo sklypo, kadangi reglamento rengimo metu sklypui dar nebuvo suteiktas adresas. Dabar „VN Projektas“ bando apeiti departamentą, kuris jau vertino projektinių pasiūlymų atitikimą reglamentui ir nustatė, kad jie jo neatitinka. Taigi įmonė kreipėsi tiesiai į Kultūros ministeriją. Tačiau ministerija raštą nusiuntė atgal į departamentą, nes tokie pasiūlymai turėtų ateiti ne iš privačių asmenų, bet iš Kultūros paveldo departamento“, – sakė R. Brandišauskienė.

Pasak jos, bendruomenei nerimą kelia Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovo Vito Karčiausko palaikymas planuojant užstatyti minėtą sklypą naujais daugiabučiais, kurie nepagrįstai dominuotų aplinkinio užstatymo atžvilgiu.

Jaučiasi šmeižiamas

Pats V. Navickas DELFI sakė, kad jis neketina statyti nieko tokio, ko tame rajone nėra pastatyta.

Vilius Navickas
„Su bendruomene tai mažai susiję, ten yra kaimynė, kuri tai inicijuoja. Į pristatymus bendruomenei ateidavo kaimynė ir dar viena kaimynė (...). Ten yra šiukšlynas, apleisti sandėliukai su mansarda, o greta yra ir dviejų, ir trijų aukštų statiniai. Reglamentas ten leidžia statyti trijų aukštų pastatus. Tiesiog tas sklypas, nežinau, kodėl, kažkokiu būdu buvo pamirštas, kai buvo nustatomas viso kvartalo reglamentas. Gretimuose sklypuose galima tai daryti, šiame viename kažkodėl negalima. Jis tiesiog yra praleistas“, – sakė jis.

Pasak V. Navicko, viso kvartalo galimas statinių aukštingumas yra iki trijų aukštų, o užstatymo tankis – iki 60 proc.

Pasak pašnekovo, minėtame sklype planuojama statyti du namus. Vienas jų būtų 200 kv.m vieno aukšto su mansarda, kitas – 400-500 kv.m. – dviejų aukštų su mansarda.

Jis tvirtino atsižvelgęs į bendruomenės nuomonę, nes iš pradžių planavęs triaukščius namus, o dabar prie gatvės suprojektavęs vieno aukšto su mansarda statinį.

„Šalia esantys namai kitame sklype yra aukštesni. Ten nieko ypatingo nėra. Mes planuojame 43 proc. užstatymą, nors galima iki 60 proc. Kaip tik stengiamės nesugadinti aplinkos. (...) Jie tiesiog mane šmeižia ir aš nelabai turiu būdų gintis“, – kalbėjo verslininkas.

Projekto vadovas, architektas Tauras Paulauskas DELFI sakė, kad siekiama kompromiso su gyventojais, taip pat projektas pateiktas profesionalių komisijų vertinimui, kurios esminių priekaištų neturėjo.

„Mes ieškome kompromiso, nors turime Kultūros departamento Vilniaus teritorinio padalinio suderinimą. Taigi ieškodami kompromiso sumažinome statinius nuo ankstesnių projektinių pasiūlymų, kuriems ir turime minėtą suderinimą. (...) Dirbame skaidriai ir viešai, visos galimos komisijos yra praeitos“, - komentavo jis.

Nemato reikalo keisti

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis DELFI sakė, kad bendrovė „VN Projektas“ prašymus keisti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą nusiuntė tiek departamentui, tiek ministerijai. Ministerija savąjį prašymą persiuntė departamentui.

Algimantas Degutis
„Argumentus pirmiausiai jie pateikia Vilniaus teritoriniam padaliniui. Kaip tik gavome pritarimą iš Vilniaus teritorinio padalinio ir dabar šį prašymą turi svarstyti departamento komisija“, – teigė jis.

Šis bendrovės prašymas minėtoje komisijoje bus svarstomas ne anksčiau nei kitą savaitę.

„Jie nori keisti reglamentą tam, kad galėtų pastatyti tai, ką nori. Dabar kalbama apie tai, ar departamentas sutiks keisti reglamentą, kuris šiuo metu neleidžia to pastatyti. Dabar sunku už visą komisiją pasakyti, bet tiek, kiek teko nagrinėti situaciją, tai ten dabar esantis reglamentas yra pakankamas. Didelio poreikio keisti aš nematau. Ką komisija nuspręs, sunku pasakyti“, – teigė A. Degutis.

Tuo metu Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Vitas Karčiauskas laikosi pozicijos, kad reglamente sklypas nėra aprašytas ir dokumentą reikia keisti.

„Atsakymas trumpas – Senamiesčio reglamente nėra nustatyta sklypo reglamentacija. Bendruomenė leidžia sau interpretuoti. Kai vyksta ginčai, dokumentus reikia sutvarkyti taip, kad visi suprastų vienodai. Reglamente sklypas yra, tačiau reglamentai nenustatyti. Vadinasi, reikia taikyti bendruosius reglamentus. Bendruomenės bandymas pritempti Polocko g. 10 reglamentus, kelia rimtų abejonių. Nebent teisme tai būtų galima išsiaiškinti“, - DELFI komentavo jis.

V. Karčiauskas sako, kad norima suvienodinti Baltojo skersgatvio 6, 8 ir 10 sklypų reglamentus. 6 ir 10 sklypuose leidžiama ne tik esančių pastatų rekonstrukcija, bet ir nauja statyba.

DELFI jau rašė, kad buvusio mero bendrovė sklypą už 720 tūkst. Lt (per 200 tūkst. eurų) iš Vilniaus miesto savivaldybės nusipirko 2013-aisiais. Ši įmonė buvo vienintelė aukciono dalyvė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (152)