Internete plinta skelbimai, kuriuose siūloma už tam tikrą pinigų sumą gyvenamąją vietą deklaruoti reikiamu adresu.
Vienas tokių verslininkų – vilnietis Andrius Stanislovaitis, kuris siūlo skubų gyvenamosios vietos deklaravimą Vilniaus mieste, visuose mikrorajonuose. Šios paslaugos kaina: nuo 50 iki 100 eurų.
Pašnekovas DELFI paaiškino, kad skirtingose sostinės vietose žmones priregistruoti gali, nes turi butų savininkų, kurie sutinka tuo užsiimti, tinklą.
„Šiai dienai galima Antakalnyje, Dvarčionyse ir Karoliniškėse“, – sakė jis.
Nekilnojamojo turto nuoma, pardavimais ir tarpininkavimu užsiimantis A. Stanislovaitis taip pat paaiškino, kad minima 50–100 eurų suma nėra derybų klausimas.
„Kaina priklauso nuo to, ar vienas žmogus nori, ar, pavyzdžiui, konkrečiai mama su vaiku registruojasi dėl darželio ar mokyklos“, – sakė jis.
Vilnietis taip pat teigė, kad pinigus sumokėti buto savininkui reikia grynais ir apie jokius pridėtinės vertės ar pajamų mokesčius nėra net kalbos.
A. Stanislovaitis pasakojo, kad nišą tokiai veiklai pastebėjo dėl to, kad butus nuomojantys savininkai paprastai neleidžia nuomininkams prisiregistruoti jų realioje gyvenamojoje vietoje.
„Kad jiems patiems vėliau nebūtų problemų“, – sakė jis.
Pilka zona
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė Svetlana Naumčik DELFI sakė, kad kol kas niekur nenumatyta, ar tokia veikla yra legali, ar nelegali.
„Teoriškai savininkas, kuris užsiima tokia veikla turėtų išsiimti verslo liudijimą ir valstybei mokėti mokesčius. Tačiau paprastai tai nėra daroma“, – sakė ji ir pridūrė, kad šiuo atžvilgiu yra panašumu su butų nuoma.
Teisininkė pasakojo, kad parduoti teisę deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje yra labai populiaru. Šia paslauga aktyviai naudojasi užsieniečiai, kurie ketina gauti leidimus laikinai gyventi šalyje.
Tačiau nuo 2016 metų sausio 1 dienos prie jų prisijungė ir lietuviai, nes pagal naująją tvarką, faktinės gyvenamosios vietos nedeklaravę gyventojai metams įpusėjus gali prarasti kai kurias socialines, švietimo bei kitas paslaugas.
Įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms, numatyta, jog į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.
Tuo metu savo realią gyvenamąją vietą deklaruoti norintys būsto nuomininkai turi gauti jo savininkų sutikimą. Nuo naujų metų būsto savininkai gali nustatyti datą, iki kurios leidžia tai daryti.
Įspėja užsieniečius
S. Naumčik taip pat pasakojo, kad neseniai pasikeitęs įstatymas nurodo, kad viename bute gali registruotis tik ribotas skaičius žmonių.
„Kiekvienam suaugusiam žmogui turi tekti bent po 7 kv. m ploto“, – sakė ji.
Teisininkė priminė, kad anksčiau buvo populiarūs vadinamieji „guminiai“ butai, kai, tarkime, 33 kv. m ploto bute gyvenamąją vietą deklaruodavo 150 žmonių.
„Labai svarbu, kad žmogus žinotų, ar bute dar yra pakankamai vietos. Nes būna, kad užsienietis sumoka pinigus, o po to sužino, kad tame pačiame bute savo gyvenamąją vietą jau yra deklaravę kiti žmonės, – įspėjo S. Naumčik. – Taip jis apgaunamas ir dokumentai imigracijai nepriimami. Kur tada jis teisybės ieškos jau sumokėjęs pinigus?“
Lietuvoje šiuo metu yra per 100 tūkst. savo gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų.
