Ypatingas poreikis jaučiamas kokybiškai įrengtiems naujos statybos butams tiek centre, tiek ir kituose rajonuose, o tokių kainos atžvilgiu nepervertintų būstų rinkoje išties trūksta.
Jis atkreipia dėmesį, jog pardavėjams šiuo atveju svarbu suprasti tai, kad jei kaina bus didesnė bent 5 proc. už realią turto vertę, pirkėjai beveik nesidomės tokiu objektu.
O jei dar toks objektas turi bent keletą alternatyvų – panašių konkuruojančių butų, tokio pervertinto būsto pardavimas tampa visai neapibrėžtas laiko atžvilgiu. Taip pat kai kurie pardavėjai apsigauna prašomą aukštesnę būsto kainą pasigrįsdami tuo, kad panašių objektų rinkoje nėra.
Pasak pranešimo, ne visuomet alternatyvų nebuvimas yra argumentas kelti kainą. Jei plačiai reklamuojamas turtas nenuperkamas per 4-6 savaites – tai ženklas, kad už prašomą kainą tokio objekto pirkėjams Vilniuje tiesiog nereikia. Žinoma, tokia taisyklė rečiau galioja išties prabangiems ir unikaliems būstams.
Paradoksalu, kad nors skelbimų portaluose pasiūlymų yra lyg ir užtektinai, tačiau nepervertintų ir rinkos kainų rėmuose parduodamų butų antrinėje rinkoje yra ne daugiau nei 10 proc. visų skelbimų.
A. Šapokos nuomone, šis rodiklis galėtų būti gerokai didesnis: „Sunku tiksliai pasakyti, kiek rinkai trūksta tokių (nepervertintų) objektų, bet mano supratimu, bent 2 kartus daugiau. Ir visgi šiai dienai pardavėjų atžvilgiu esant tokioms saugioms NT rinkos sąlygoms, šių proporcijų didėjimas, matyt, sunkiai tikėtinas. Gyvybinga ekonominė šalies būklė, atlyginimų augimo ir darbo perspektyvos, žemos palūkanų normos ir apskritai pozityvūs gyventojų lūkesčiai lemia esamas būsto kainas ir likvidumą. Kitaip tariant, šiuo metu nėra jokių prielaidų ar aplinkybių, dėl kurių būstas galėtų apčiuopiamai pigti, mažėti sandorių skaičius, t. y. trauktųsi būsto rinka“.
Aktyviausias ir paklausiausias būsto segmentas Vilniuje šiuo metu yra ekonominės ir vidutinės klasės butai miegamuosiuose rajonuose.
Kaip greičiau parduoti butą
„Ober-Haus“ duomenimis, ekonominės klasės butų kainos Vilniuje svyruoja 1100-1500 Eur/m², vidutinės klasės – 1500 – 1700 Eur/m².
Lengviausiai parduodami yra mažo ploto, 1-2 kambarių, tiek naujos, tiek senos statybos butai, esantys centre – Senamiestyje, Centre, Žvėryne, Užupyje, arba artimesniuose jam rajonuose: Ozo parke, Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose, Antakalnyje.
Tuo metu sunkiausia parduoti Vilniuje yra senos statybos didelio ploto, pavyzdžiui, 4 kambarių, butai miegamuosiuose rajonuose su centriniu šildymu. Jų kainos panašios į 3 kambarių butų ir siekia nuo 48 000 iki 65 000 Eur.
Pasak A. Šapokos, norint greičiau parduoti tokį turtą reikėtų laikytis bendrų taisyklių: sutvarkyti butą, maksimaliai atlaisvinti erdves nuo nereikalingą baldų ar daiktų, išvalyti; kuo plačiau paskleisti informaciją apie turtą, turėti kokybiškas nuotraukas, nustatyti teisingą kainą, iš anksto paruošti dokumentus pardavimui – tam, kad netektų delsti atsiradus pirkėjui.
Nuo metų pradžios augantis namų pardavimo sandorių skaičius liepos mėnesį pasiekė seniai matytas aukštumas – Vilniuje buvo parduoti 110 individualūs namai. „Ober-Haus“ duomenimis, lyginant šių metų sausio-liepos mėnesių rezultatus su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, namų sandorių skaičius išaugo 18 proc. Pastebimas itin aktyvus pirkėjų susidomėjimas 130-170 m² namais iki 180 000 – 200 000 Eur periferinėse Vilniaus miesto dalyse – Bendorėliuose, Riešėje, Pavilnyje, Nemenčinės plente ir kt.
Anot A. Šapokos, tokiam aktyvumui įtakos turėjo du aspektai, vienas jų – pagerėjusi ekonominė situacija, pirkėjai sugeneravo reikiamą pinigų sumą ne tik tokio turto įsigijimui, bet ir išlaikymui.
