Būsto nuoma: kainos stebina šuoliu

Būsto nuomos kainos Lietuvoje pavijo prieškrizinį lygį: per metus jos padidėjo daugiau nei 20 proc. Nors nekilnojamojo turto (NT) specialistai sako, kad tokio pabrangimo didmiesčiuose nejaučia, statistikai mato kitaip.

Įvertinus labiausiai per metus pabrangusias prekes, būsto nuoma užima pirmąją vietą: šiemet rugpjūtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, šios paslaugos kaina padidėjo 22,7 proc., skaičiuoja Statistikos departamentas.

„Būsto nuomos kainų padidėjimas stebimas daugumoje miestų. Būsto nuomos kainos prieš krizę buvo gana aukštos, o krizės metu jos iš esmės sumažėjo. Pastaruoju metu būsto nuomos kainos grįžta į prieškrizinio laikotarpio lygį ir šiek tiek didėja“, - DELFI komentavo Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skirelienė.

Statistikos departamentas duomenis apie būsto nuomą renka iš 18-os Lietuvos miestų, tam yra atrinkti reprezentatyvus 1, 2 ir 3 kambarių būstai, nuomojami privačių asmenų, taip pat buto nuoma savivaldybės gyvenamojo fondo namuose. Duomenys yra renkami iš kelių šaltinių, pavyzdžiui, NT agentūrų, skelbimų tinklalapių, gyventojų apklausų ir t.t.

Apie tai pristatydamas SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgą kalbėjo banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda: jis vardijo, kad šios paslaugos per metus brango daugiausiai, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad šis pabrangimas paveikė palyginti nedaug žmonių, nes Lietuvoje dažniausiai būstas yra nuosavas.

„Svarbu tai, kad Lietuvoje būstą nuomoja palyginti nedidelė gyventojų dalis, dėl to, jeigu matome nuomos kainos didėjimą, tai dar nereiškia, kad jis iš esmės daro poveikį infliacijos augimui“, - dėstė G. Nausėda.

Paklaustas, kas lėmė nuomos brangimą, ekonomistas aiškino, kad veikiausiai kainos padidėjo dėl kainų litais apvalinimo į eurus, taip pat dėl studentų suaktyvėjimo prieš mokslo metų pradžią.

„Paprastai gyventojai yra tolerantiškesni paslaugų kainų apvalinimui, nes paslaugomis naudojamasi ne kasdien. Kai kalbame apie dulkių siurblius, kompiuterius, skalbimo mašinas, tada jau žmonės labai atidžiai seka, kokia kaina buvo litais, o kokia - eurais ir, ar buvo apvalinama jų nenaudai“, - priminė G. Nausėda.

NT agentūras statistika nustebino

Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai tokiu būsto nuomos kainų šuoliu stebisi: jų turimi duomenys nerodo didesnio nei 20 proc. pabrangimo.

„Mūsų skaičiavimais, didmiesčiuose nuomos kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8-12 proc. Iš dalies įtakos tam turėjo įvestas euras, bet iš esmės tai lėmė auganti būsto nuomos paklausa didmiesčiuose. Vasarą, ypač antroje jos pusėje, būsto nuomotojų apetitas buvo itin išaugęs ir būtų galima sutikti, kad prašoma nuomos kaina dažnai buvo 15-20 proc. didesnė nei prieš metus. Tačiau jos negalima laikyti rinkos kaina, nes pastebėjome, kad dauguma tokių butų nebuvo išnuomoti, o jau rugsėjį prašomos nuomos kainos pamažintos vidutiniškai 5-10 proc. Prasidėjus šildymo sezonui, galima prognozuoti, kad nuomos kainos dar šiek tiek pamažės“, - DELFI komentavo „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis laikėsi nuomonės, kad būsto nuomos paslaugos brango panašiu tempu kaip ir parduodamas būstas, o jo kainos per metus ūgtelėjo vos kelis procentus.

„Mūsų vertinimu, per metus būstas pabrango keliais procentais, tad būtų sunku patikėti, kad pernai už 1000 litų (290 eurų) nuomotas būstas dabar būtų išnuomojamas už 1200 litų (348 eurų) - to nėra. Dažniausiai parduodamas būstas ir nuoma brangsta panašiu tempu, tai reiškia, kad jeigu būstas brangsta, NT paslaugos irgi brangsta“, - mano S. Vagonis.

Šią tendenciją yra pastebėjęs ir „Re&Solution” Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis, tačiau jis sutiko, kad euro įvedimas ir nuomos kainų apvalinimas turėjo įtakos metiniam pabrangimui.

„Veikiausiai nuomos kainoms įtakos turėjo jų apvalinimas pereinant nuo lito prie euro, žinoma, ne visas pabrangimas gali būti pagrįstas tik apvalinimu, bet, manau, tai turėjo įtakos. Kitos priežastys veikiausiai yra tos, kad už būstą yra linkę mokėti daugiau tie, kurie jį nuomojasi kaip apartamentus personalui. Tokio būsto pasiūla nėra didelė ir atitinkamai brangsta“, - kalbėjo D. Ringaitis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. gyventojų yra įsikūrę nuosavame būste, likusieji – nuomojasi. Latvijoje ir Estijoje besinuomojančių žmonių yra daugiau, atitinkamai: 19 ir 18 proc.

Jungtinėje Karalystėje nuomojasi apie 32 proc. visų gyventojų, Vokietijoje – 47 proc., Šveicarijoje – 55 proc.

Dar mažiau besinuomojančių būstą žmonių nei Lietuvoje yra Rumunijoje.