„Manyčiau, kad pagrindinės problemos su lėtu būsto renovacijos startu yra daugiau psichologiniai momentai nei ekonominiai. Žinoma, dabar nėra pats lengviausias momentas, kai žmonės yra sunerimę dėl savo ateities ir galvoja apie tai, kaip išmaitinti šeimas, bet pagal dabartinį modelį šeimos išlaidos po renovacijos nepadidėja. Todėl galima laikyti, kad tai yra investicija, kuri iškart atsiperka“, – trečiadienio spaudos konferencijoje sakė A. Aliulis.

Be to, esą renovuoto būsto vertė padidėja maždaug 25 proc.

Jo teigimu, visuomenės nuomonė šiame procese yra vienas svarbiausių veiksnių, todėl rudenį ketinama pradėti plačią visuomenės informavimo kampaniją, kuri bus finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų.

„Mūsų žmonės nuo seno yra labai konservatyvūs ir norint įdiegti kažką naują reikalingos labai didelės pastangos, – sakė A. Aliulis.

Naujasis BUPA vadovas renovaciją lygino su traukiniu.

„Aš tai palyginčiau su „Ferrari“ ir traukiniu. „Ferrari“ labai greitai įsibėgėja ir gali iš karto labai greitai nuvažiuoti, tačiau veža tik vieną lagaminą. Tuo tarpu traukinys startuoja labai sunkiai, pūškuoja, tačiau paveža labai didelį krovinį. Renovacija yra kaip traukinys, jis negali labai greitai judėti. Tačiau jeigu dėsime visas pastangas, jau kitais metais mes turėtume matyti tokius rezultatus, kurie būtų nepalyginami su tuo, kas yra dabar“, – sakė jis.

Šiuo metu 37 daugiabučių investiciniai projektai yra palaiminti, tačiau paskolos gali jie kreiptis tik į Šiaulių banką. Su kitais bankais kol kas nesutarta dėl pinigų skolinimo.

Naujasis BUPA vadovas prognozuoja, kad kitą pavasarį bus renovuojami keli šimtai daugiabučių.

Nepritaria priverstinei renovacijai

Arūnas Aliulis
A. Aliulio nuomone, kurio vadovaujama organizacija yra atsakinga už daugiabučių modernizavimo programos įgyvendinimą, prievartinė renovacija „ne tik pažeistų dalies gyventojų interesus, bet ir visiškai prasilenktų su valstybės biudžeto galimybėmis“.

Iki šiol BUPA, pasitraukus buvusiam vadovui Valiui Serbentai, laikinai vadovavo Arūnas Ašvydis.

Lūkesčiai buvo per dideli

„Lūkesčiai buvo sukelti dideli, o rezultatas buvo toks, koks ir turėjo būti nuo pat pradžių“, – spaudos konferencijoje sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Jo teigimu, viešinimo kampanijos anksčiau pradėti nebuvo galima todėl, kad nebuvo iki galo sutvarkyti įstatymai, susitarta su bankais.

Susitarimai su bankais dar neparašyti dėl esą techninių klausimų, diskutuojama, kas turėtų užtikrinti renovacijos kokybę, kaip tvarkyti butų savininkų duomenis.

DELFI primena, kad Vyriausybė dar 2009 m. pavasarį patvirtino naują daugiabučių renovacijos modelį, pagal kurį valstybė iš specialaus fondo dengtų 15 proc. bendrijos išlaidų renovacijai bei kompensuotų dalį kitų išlaidų, o likusiai sumai suteiktų lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Į šį fondą Vyriausybė planavo pritraukti apie 1 mlrd. Lt europinių lėšų bei paskolų iš Europos investicijų banko ir maždaug 2 mlrd. Lt iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų.

Dar ankstesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. atnaujinti 70 proc. daugiabučių, kurie pastatyti anksčiau nei 1993 m., taigi norint pasiekti šį tikslą reikėtų per metus renovuoti maždaug po 3000 namų.

Šiuo metu, anot jo, Lietuvoje pagal valstybinę programą yra renovuota maždaug 200 daugiabučių, o renovuotinų yra 28500.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)