Lietuvoje žmonės svajoja apie nuosavą būstą, tačiau viskas būtų kitaip, jei nuomos kainos būtų mažesnės, o nuomojamų butų pasirinkimas didesnis. Šių metų pradžioje Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto analitikų bendrovė „Hometrack“ paskelbė, kad šalies vidutinė nekilnojamojo turto kaina po truputį kyla – tai paprastai reiškia ekonomikos gerėjimą. Tačiau požiūris į būstą atskleidžia ne tik perkamąją galią, bet ir daugybę kitų dalykų.
Būstas
© Corbis

Nekilnojamojo turto kaip ilgalaikio reikšmingo pirkinio kaina yra vienas iš svarbesnių ekonomikos būklės rodiklių, ir Vakarų Europos valstybėms, tikėtina, šie metai bus stabilizacijos bei nuosaikaus kainų augimo laikas.

Didžiausia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad šiemet minėto turto kainų mažėjimas Lietuvoje neviršys 10 proc. Per pastaruosius 12 mėnesių nekilnojamojo turto kainų kritimas buvo artimas 30 proc., o per pastarąjį pusmetį jis jau neviršija 7 proc. Nepaisant to, kad minėto turto kainos Lietuvoje yra maždaug 20 proc. didesnės nei Latvijoje ir Estijoje, dalis Lietuvos statytojų jau ima kelti paklausių būstų kainas.

Nekilnojamojo turto rinka, bent jau Vilniuje, šiemet turėtų būti gyvesnė nei praėjusiais metais. Esą jau pastebimas didesnis pirkėjų susidomėjimas, tad šiais metais turėtų būti didesnis ir sandorių skaičius nei praėjusiais metais. Tačiau ekonomikos problemos kol kas neleidžia tikėtis esminio lūžio.

Baltijos šalyse neparduotų naujos statybos butų daugiausia Lietuvoje. Vien Vilniuje neparduotų butų – 2 200. „Ober-Haus“ skaičiavimais, beveik 40 proc. minėtų 2 200 butų yra pastatyta bendrovių, kurios jau bankrutavusios arba restruktūrizuojamos. Tačiau naujos statybos būstų rinkoje išlikę verslininkai, neturintys slegiančio skaičiaus būstų ir poreikio juos kuo skubiau parduoti, po truputį pradeda didinti kainas. Šiek tiek šoktelėjusios yra populiarių 2–3 kambarių butų kainos. Tad norintiesiems aukštesnės kokybės ne paties mažiausio buto ir dabar gali tekti pakloti didesnę pinigų sumą nei vyraujanti rinkoje.

Taline ir Rygoje butai jau brangsta

Gretimose Baltijos valstybėse nekilnojamojo turto kainos po truputį auga – Taline kainos per pastarąjį ketvirtį kilstelėjo 6 proc., Rygoje – 5 proc. Viena iš priežasčių – Estijoje pamažu išsisemia perteklinė būstų pasiūla, be to, šios šalies ekonomika yra stipriausia iš Baltijos valstybių.

Latvijoje priežastys kitokios – ten smarkiai krito senos statybos butų kainos, kartais net iki trečdalio kainos, buvusios piko metu, taigi buvo galima rasti butų, kurių kaina – 400–500 eurų už kvadratinį metrą. Pirkėjams ėmus pirkti butus itin žemomis kainomis, žinoma, jos ėmė kilti.

Vilnius lieka brangiausia Baltijos šalių sostinė – čia kainų lygis yra 15–20 proc. aukštesnis negu Rygoje ar Taline. Tačiau šiose šalyse kainų kritimas prasidėjo pusmečiu anksčiau nei pas mus.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus VAGONIO pasiteiravome, kodėl Vakarų analitikams įkvepia optimizmo net dešimtosiomis procento dalimis pakilusios nekilnojamojo turto kainos, o mūsų kraštuose, deja, ne Lietuvoje, net 5–6 proc. kainų augimas verčia žiūrėti į padėtį atsargiai?

– 5 proc. 500 eurų sumos – tai viso labo 25 eurais už kvadratinį metrą daugiau. Jų kainos buvo labai smarkiai kritusios. Latvijos rinka buvo labiausiai išbalansuota iš visų Baltijos šalių – čia buvo menkiausia spekuliantų kontrolė, lengviausiai iš visų Baltijos valstybių teikiamos paskolos, atsižvelgiant ir į legalias, ir į nelegalias pajamas. Taip iš Baltijos šalių kainų lyderės Latvija tapo autsaidere, kai būsto kainos nusmuko iki ekonomiškai nepagrįstų ir net sunkiai gyvenantys Latvijos žmonės ėmė į jį dairytis.

– Tad kiekvienoje situacijoje kažkas gali išlošti – ar ne puiku, kad net nelabai turtingas žmogus pagaliau gali įsigyti būstą? Tai tik įrodo, kad nėra blogų kortų – yra tik prastų žaidėjų. O kokie mes tapsime po šios nekilnojamojo turto krizės? Galbūt net ko nors pasimokysime?

– Pamoka gali būti viena: nekilnojamasis turtas yra tokia prekė, kurią pirkti reikia labai gerai pasvėrus visus pliusus ir minusus. Pakilimo metu žmonės pirko butus, neapgalvodami padėties bent jau porą metų į priekį – tik vadovaudamiesi šūkiu „Pirkime greičiau, nes tuoj nieko neliks“ (beje, pasiūla iš tikrųjų nebuvo didelė). Nieko nedomino galutinė buto kaina, net jeigu būstas buvo perkamas paėmus paskolą. Tai reiškia, kad jei perki butą už pusę milijono litų, jis iš tikrųjų kainuoja beveik pusantro milijono. Manau, ši krizė pamokys žmones prieš perkant apgalvoti, ar tikrai reikia buto už tokią kainą, ar įmanoma jį įpirkti.

– Žinoma, niekas nė nepagalvojo, kaip mokės paskolą paskutiniais metais prieš pensiją, nors dauguma paskolų teikiamos iki pensinio amžiaus...

– Daugelis manė, kad neteks to daryti – tikėjosi pakilus kainoms pelningai parduoti būstą. Tačiau reikia atminti, kad rinkos svyravimai vyksta nuolatos, tad niekuomet negali žinoti, kada tau reikės parduoti turtą – pakilimo ar nuosmukio metais. Be to, vėliau gali keistis ir šeimos sudėtis, ir darbo vieta, ir t. t. Tiesiog dažniau buvo vadovaujamasi tokiu požiūriu: visi perka, ir aš perku.

– Priėjome prie kito svarbaus klausimo – lietuviams labai svarbu turėti nuosavą būstą. Be to, mūsų nuomos rinka nėra itin civilizuota: nėra ir vieną, ir kitą šalį ginančių įstatymų, nusistovėjusių taisyklių.

– Geriau pirkti ar nuomoti butą – amžinas klausimas. Tačiau Lietuva iš tikrųjų yra ta šalis, kur žmonės labai vertina nuosavą būstą. Žinoma, nuomininkai pas mus turi mažai teisių – jie iš esmės yra priversti nuolatos sėdėti ant lagaminų. Tad šiuo aspektu noras turėti nuosavybę yra pagrįstas. Vertinant ekonominiu aspektu – mėnesio įmoka bankui ir mėnesio nuomos kaina yra gana panašios. Vis dėlto būstas, nors ir paėmus paskolą, yra šiokia tokia investicija, o nuoma – savotiškas pinigų mėtymas.

– Toks jau gyvenimo dėsnis, kad privalai mėtyti pinigus – juk žmogui reikia kur nors gyventi...

– Viskas būtų kitaip, jei nuomos kainos būtų gerokai mažesnės, jei būtų didesnis nuomojamų butų pasirinkimas. Tačiau vargiai tai bus, jeigu turėtume omenyje nekilnojamojo turto mokestį. Būti būsto savininku Vakarų šalyse, kur šis mokestis įvestas, nėra jau taip paprasta, o žmonės, svarstantys, ar įsigyti, ar nuomoti būstą, dažnai renkasi į nuomą.

– Kažin kaip pas mus viskas pakryps?

– Apie tai bus galima kalbėti, kai žinosime, kokio dydžio tas mokestis bus ir kas juo bus apmokestinta. Yra šalių, pavyzdžiui, kaimynė Lenkija, kur šis mokestis – simbolinis, tačiau yra šalių, kur jis kelia rūpesčių ir verčia ieškoti išeičių.

– Dabar pakalbėkime apie praktiškesnius dalykus. Tam tikra dalis žmonių laukia didžiausio kainų nuopuolio, mat panašu, kad jis artėja, ir yra pasirengę pirkti butą. Ar žemiausia kaina gali būti vienintelis kriterijus rengiantis pirkti būstą?

– Tai turėtų būti grynai asmeninis apsisprendimas, realiai įvertinus ir trumpalaikius, ir ilgalaikius poreikius bei galimybes. Reikia sau užduoti klausimą, ar butą, kurio man šiandien labai reikia ir už kurį aš – tegu ir sąmoningai – permoku, pasikeitus aplinkybėms, galėsiu parduoti? Ar atsiras kitas toks pirkėjas? Ar man reikia vieno kambario buto, jei turiu šeimą ir planuoju turėti vaikų? Ar galėsiu parduoti butą ir įsigyti didesnį? Pagaliau – ar esu pasiruošęs tokiems rūpesčiams?

Kalbant konkrečiau, mes esame apskaičiavę, kad apie 40 proc. naujos statybos būstų Vilniuje yra pastatyta bankrutavusių bendrovių, tad galima nesulaukti garantinio remonto...

– Vadinasi, tarsi pametus galvą nereikėtų pulti ieškoti pigių variantų?

– Iš tikrųjų gerų ir pigių dalykų pasitaiko labai retai. Kiekvienas geras daiktas turi savo kainą. Tad radus pigią prekę reikia išsiaiškinti, kodėl ji tokia pigi. Aišku, būna atvejų, kai žmonėms iš tiesų reikia greitai parduoti butą, tačiau dažniausiai už pigumo slypi kažkokia problema. Juk parduotuvėje, prieš pirkdami obuolius, apžiūrime, ar jie nesupuvę, vadinasi, perkant šimtą ar kelis šimtus tūkstančių kainuojantį daiktą juo labiau reikėtų pasidomėti jo kokybe...

– Minėjote terminą „ekonomiškai pagrįsta kaina“. Kaip ji apskaičiuojama?

– Kažkokios bendros visoms šalims formulės nėra. Dažniausiai vadovaujamasi taisykle, kad vieno kvadratinio metro kaina turi būti panaši į žmogaus mėnesio atlyginimą. Arba būsto kaina turėtų būti tokia, kad jis per 10 metų atsipirktų iš nuomos. Tačiau vienose šalyse galioja šios taisyklės, kitose – ne, tad aiškių kriterijų nėra. Aišku yra viena: žmogus neturėtų atiduoti 70–80 proc. savo atlyginimo už paskolą. Kitaip sakant, būstas neturėtų būti našta. Taip pat nereikėtų pirkti būsto ateityje tikintis išlošti iš spekuliacijų ar pan. Žmogus turi išleisti būstui tiek, kiek gali.

– Ar nekilnojamojo turto burbulo aukos, kurios sukandusios dantis išmokės neadekvačias pajamoms paskolas, šiuo sudėtingu laikotarpiu gali tikėtis, kad ateityje jų būsto kaina grįš į buvusias vėžes?

– Žinoma, kada nors tai įvyks, tik neaišku kada. Sakykim, Švedijoje nekilnojamojo turto kainos krito 2–3 metus, o iki buvusio kainų lygio sugrįžo per 6–7 metus. Taigi visas laikotarpis nuo vieno piko iki kito – 10 metų. Žodžiu, greito kainų „išgijimo“ neverta tikėtis. Taip pat yra dar vienas momentas – nekilnojamojo turto kainos kyla, kai nuvertėja pinigai. Tad būstas kažkada kainuos tiek pat, kiek ir 2007 metais, bet sunku pasakyti, kokia tuo metu bus pinigų vertė.

– Nekilnojamojo turto rinkoje, kaip ir visoje ekonomikoje, atsispindi šalies žmonių mentalitetas. Ką galėtumėte pasakyti apie mūsų žmonių charakterį?

– Nuo bendrų ekonomikos dėsnių niekur nepabėgsi, tačiau sunku įsivaizduoti vokietį ar kitos konservatyvios šalies gyventoją, kuris, pakylėtas bendros bangos, kaip išdegęs akis skubėtų pirkti butą, beje, net ne vieną, ir 70 proc. atlyginimo išleistų paskoloms. O lietuvis gali. Ekonomika parodo galimybes, o žmonių charakteris – motyvaciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ketinantiems nuomotis butą – teisininkės patarimai (4)

Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką...

Partijų nuomojamas patalpas įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą (4)

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įtraukti itin pigiai politinių partijų nuomojamas...

Prokurorai ėmėsi tirti, ar Lietuvos įmonės pažeidė ES Rusijai taikomas sankcijas (17)

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad Lietuvos įmonės galėjo pažeisti Europos Sąjungos...

Lietuvos paštas: sprendimo dėl centrinių paštų pardavimo nėra atnaujinta (12)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas, savo tinklalapyje skelbiantis apie centrinio pašto pastatų...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (157)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Top naujienos

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (170)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų žudikų (251)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (593)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Darbdavys sugalvojo būdą tikrinti, kiek laiko darbuotojai praleidžia darbo vietoje (1)

Didžiosios Britanijos bankas „ Barclays “ įrengė įtaisus, per kuriuos stebi, kiek laiko...

Ketinantiems nuomotis butą – teisininkės patarimai (4)

Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką...

5 patarimai, kaip supjaustyti svogūną be ašarų

Be svogūnų neapsieina beveik nė vienas rimtesnis patiekalas, jie kaip niekas kitas papildo ir...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (96)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Asmeninė trenerė: norint numesti svorio, pradėti reikia ne nuo sporto (5)

Knygą „ Ideali figūra “ pristatanti asmeninė trenerė Rūta Beišytė sako, kad norint...

Miela princesės Dianos laikrodžių paslaptis: kodėl vienu metu segėjo net du? (5)

Paskelbus nuotrauką , kurioje princesė Diana užfiksuota su dviem laikrodžiais ant rankos,...

„Feel Felt“ prekės ženklą įkūrusio lietuvio sėkmė: kad uždirbtum, visai nebūtina emigruoti (8)

Prieš trejus metus veltinio ir odos aksesuarų prekės ženklą „Feel Felt“ įkūręs Karolis...