„Ne aš stačiau šitą botelį, statė uždaroji akcinė bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“, aš ten buvau tik vienas iš akcininkų, todėl nereikia per mano vardą kažkam tvarkytis savo reikalų. Projektą mes pirkome viską pažiūrėję, patikrinę, buvo visi leidimai statyboms, štampai visi – velnias žino, kiek ten tų lapų ir lapelių“, - spaudos konferencijoje Seime piktinosi A. Sabonis.
Buvęs sportininkas sako, kad jo kantrybė jau išseko, nes viešojoje erdvėje jis yra beveik tapęs įstatymų pažeidėju.
„Aš norėčiau nuo savęs pareikšti, kad baigtųsi mano šmeižimas, manęs ir mano vardo tapatinimas su įstatymų pažeidėju, jų nesilaikančiu žmogumi, nelegalu“, - teigė A. Sabonis.
„Čia išeina panašiai, kad gauni Lietuvos piliečio pasą, išvažiuoji į užsienį, o grįžusį tave sustabdo pasienio poste, nes pasirodo, kad tavo pasas yra nelegalus, padirbtas ir tu tampi nelegalu“, - pridūrė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.
Advokatas: problemos kilo dėl baltų dėmių įstatymuose
„Sabonio klubas ir partneriai“ advokatas Gintaras Černiauskas aiškina, jog teismui atmetus prašymą atnaujinti bylos procesą bylos baigtis vis tiek gali būti išspręsta sudarant taikos sutartį.
„Taikos sutarčiai sudaryti jau šiai dienai yra atsiradę teisiniai pagrindai, tai yra mano minėtas 2010 m. Seimo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko zonų ribų planas, kuriame jau aiškiai apibrėžta mūsų teritorija kaip rekreacinė teritorija“, - pasakojo G. Černiauskas.
Pasak advokato, problemos kilo dėl to, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo patvirtinta 1994 m. ir joje teritorija, kurioje dabar stovi boteliai, buvo apibrėžta kaip ūkinės-komunalinės paskirties. 1996 m. buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymas, tačiau jame nebeliko tokios sąvokos kaip „ūkinė-komunalinė teritorijos paskirtis“.
„Aš suprantu, kad tuo metu derinant detaliuosius planus, derinant projektus ir išduodant statybos leidimus buvo vadovaujamasi tuo, kas buvo aprašyta šios teritorijos aprašomojoje dalyje. Aprašomojoje dalyje buvo pasakyta, kad statyba galima, tik pastatai turi būti vieno aukšto tradicinės architektūros. Tas ir buvo pastatyta. Taigi visi planų rengėjai ir derintojai suprato generalinį planą taip, kadangi atsirado tam tikra balta dėmė, kuri įstatymo nebuvo sureguliuota“, - teigė advokatas.
Šiandien, jo teigimu, situacija teisiškai yra sutvarkyta, ir teritorija, kur šiuo metu stovi boteliai yra apibrėžta kaip rekreacinė urbanizuojama teritorija, kurioje statyba, kokia yra dabar, galima. Bėda tik ta, kad įstatymai atgal negalioja.
Įmonės direktorius: turėjome visus leidimus
Įmonės „Sabonio klubas ir partneriai“ generalinis direktorius Darius Dzidzevičius taip pat pabrėžė, kad statiniai buvo statomi gavus visus įmanomus leidimus. Kad leidimai buvo gauti viešai yra tvirtinęs net premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, šie leidimai tik vėliau buvo pripažinti netinkamais. Pasak premjero, nugriovus statinius, kuriems buvo gauti leidimais, kurie vėliau buvo panaikinti, statytojai iš mokesčių mokėtojų galėtų prisiteisti žalos atlyginimą.
DELFI primena, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras į teismą dėl Preilos botelių kreipėsi 2006 m., prašydamas pripažinti negaliojančiais kai kuriuos administracinės teisės aktus, panaikinti sandorius, statybos leidimus ir nugriauti neva neteisėtai pastatytus pastatus. Galutinį sprendimą šioje byloje priėmė Aukščiausiasis Teismas, įpareigojęs nugriauti statinius.
Advokatas G. Černiauskas sako, jog Aukščiausiasis Teismas įmonei nepalankų sprendimą priėmė ne dėl to, kad „Sabonio klubas ir partneriai“ būtų padariusi kažką neteisėto, o dėl to, kad detalieji planai, pagal kuriuos buvo vykdomos statybos, prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). Todėl įmonė, anot jo, negali būti atsakinga už susidariusią situaciją, nes nedalyvavo nei teritorijos planavime, nei statybos leidimų išdavime ir objektą įsigijo jau pradėjus jį statyti.
Aistros dėl įmonės „Sabonio klubas ir partneriai“ pastatytų botelių iš naujo kilo po to, kai Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pranešė, kad su A. Sabonio vardu siejamus botelius nuspręsta įtraukti tarp kelių dešimčių pastatų, dėl kurių siūlomi taikos susitarimai.
Botelius ketinama įtraukti į naują Kuršių nerijos nacionalinio parko planą, kuris turėtų būti parengtas kovo pabaigoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai pastatytų botelių, bet jis stovi iki šiol.
Bendrovės atstovai tuomet tvirtino nežinantys, kaip turės įgyvendinti teismo sprendimą, nes visi septyni pastatyti dvibučiai už paskolą yra įkeisti „Danske“ bankui. Pastatytų statinių vertė 2006 m. siekė 23 mln. Lt.
Pasipiktino A.Stancikienės teiginiais
Spaudos konferencijos dalyviai, tarp kurių be A. Sabonio ir D. Dzidzevičiaus, buvo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoroius Romualdas Ginevičius, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis bei Seimo nariai Jonas Ramonas ir Vydas Gedvilas, taip pat pasipiktino konservatorės Aurelijos Stancikienės viešai išsakytais teiginiais, jog pastatyti boteliai esą neturėjo visų reikiamų leidimų.
„Pareiškimus apie Preilos botelį vertiname kaip įžūlų melą ir sąmoningą visuomenės klaidinimą bei spaudimą taikos sudarymui“, - teigiama šių asmenų pasirašytame kreipimesi į premjerą A. Kubilių, Vyriausybės narius bei Teisėjų tarybos pirmininką.
Ketvirtadienį buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė, parlamentarė Aurelija Stancikienė per spaudos konferenciją Seime pabrėžė, jog neteisinga tvirtinti, kad boteliams statyti buvo išduoti visi būtini leidimai.
„Netiesa, kad Preilos botelis pastatytas turint visus leidimus, kaip šneka Vyriausybės kancleris ir premjeras. Tik pirmajam detaliajam planui ir pagal jį vykdytiems sprendiniams buvo visi reikiami leidimai ir pritarimai“, - teigė politikė.
Anot jos, gavus pirmąjį leidimą statyba buvo smarkiai išsiplėsta, pakeistas jos pobūdis - vietoj žvejams ir jachtininkams skirtos infrastruktūros, pastatyti gyvenamieji kotedžai.
