Ar apsimoka refinansuoti būsto paskolą?

 (35)
Specialistai prognozuoja, kad nukritusios tarpbankinės paskolų normos, po truputį mažėjančios bankų maržos ir kitos pasikeitusios sąlygos paskatins bankų klientus ne tik peržiūrėti savo kreditų sutartis – palūkanas, mokėjimo laikotarpius ir kt. sąlygas, bet ir ieškoti refinansavimo galimybių. Didesnio susidomėjimo laukiama 2010 m. antroje pusėje, ypač iš tų, kurie skolinosi brangiai ir šiuo metu nori sumažinti paskolų naštą.
© Corbis

Jonas su Rasa būsto paskolą pasiėmė neseniai, tačiau nuolat domisi paskolų rinkos tendencijomis, kad nepražiopsotų progos ateityje pasikeisti paskolos sąlygų į geresnes.

Refinansavimas – derybos dėl palankesnių sąlygų

Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, pernai maždaug kas penktas gyventojas, pasiėmęs būsto kreditą, keitė paskolos mokėjimo sąlygas. Dažniausiai žmonės keitė kredito valiutą, palūkanų fiksavimo ar mokėjimo laikotarpį, su bankais derėjosi dėl paskolos mokėjimų atidėjimo.

Šiais metais finansų analitikai laukia didesnio susidomėjimo refinansavimu iš gyventojų, kurie ieško geresnių palūkanų savo paskolai ir taip nori sumažinti mėnesinę įmoką už būsto paskolą. Iki šiol dažniausiai dėl finansinių sunkumų dažniau buvo keičiamos būsto paskolos grąžinimo sąlygos – atidedamas įmokų mokėjimas (mokamos tik palūkanos), prailginamas paskolos grąžinimo terminas ir kt.
Paprastai apibūdinant, refinansavimas – tai paskolos perkėlimas į kitą banką. Pavyzdžiui, žmogus savo paskolą grąžina SEB bankui iš „Swedbank“ skolintais pinigais ir tampa „Swedbank“ skolininku. Bankui įkeičiamas tas pats būstas, tik sąlygos paskolai išsideramos geresnės.

2008 m. gegužės mėn. Jono ir Rasos draugai naujam būstui iš „DnB Nord“ banko skolinosi 350 000 Lt 40 m. laikotarpiui. Jiems nustatyta paskolos marža – 0,8 proc., iki 2013 m. palūkanos užfiksuotos ties 5,48 proc. Šiuo metu jau nemažai bankų, tiek pats „DnB Nord“ siūlo ir mažesnes palūkanas.

Pora, pasidomėjusi galimybe nutraukti palūkanų fiksavimą, sužinojo, jog pakeitimas į kintamąsias jiems kainuotų apie 30000 Lt. Šiuo metu Tomas su Kristina domisi galimybe perkelti savo paskolą į kitą banką. Juos skatina tai, kad kredito sutartyje neįrašytas „išėjimo mokestis“ ir už išankstinį kredito grąžinimą reikės sumokėti tik sumą lygią vieno mėnesio palūkanoms.

Ar apsimoka?

Tiesa, taip pasisekė ne visiems. 2007-2008 m., kai būsto paskolas pasiėmę klientai pradėjo itin aktyviai migruoti tarp bankų ir vis iš naujo derėtis dėl palankesnių kredito sąlygų, bankai į sutartis ėmė traukti vadinamąjį išėjimo mokestį, kuris siekė ir 1-2 proc. nuo kredito sumos. Taigi Tomas ir Kristina sutaupo mažiausiai 3500 Lt.

Jeigu svarstote galimybę dabar keisti banką, reikėtų dar kartelį atsiversti savo kredito sutartį ir paskaičiuoti, ar šis žingsnis apsimokės: suskaičiuoti, kiek kainuos paskolos refinansavimas ir kiek pavyks sutaupyti pakeitus paskolos sąlygas.

Aktualiausias refinansavimas tiems, kurie skolinosi 2008 m. antroje pusėje ir iki šių metų pradžios. Bankų taikomos maržos jau buvo pakilę ir lenkė dabartines. 2009 m. rugpjūtį bankų marža eurais svyravo nuo 2,49 iki 4,99 proc., litais – nuo 2,7 iki 5 proc.

Pavyzdžiui, jeigu 200 000 Lt paskola imta su 5 proc. marža 30 metų ir dabar palūkanos yra maždaug 7 proc., tai galima ieškoti geresnių sąlygų, nes šiuo metu bankai vidutiniškai skolina nuo 5 proc. metinių palūkanų. Nusiderėjus 2 proc. palūkanų, pavyktų sutaupyti maždaug 60 166 Lt, mėnesinė įmoka sumažėtų maždaug 167 Lt. Šiuo metu sutaupyti mažiausiai 1 proc. palūkanų galima ir keičiant paskolos valiutą iš litų į eurus.

Tiesa, iš sutaupytos sumos reikėtų išskaičiuoti išlaidas, kurias patirsite refinansuodami paskolą. Jums reikės sumokėti hipotekos įstaigose įkeitimo dokumentų pakeitimo mokesčius, gyvybės ir/ar turto draudimo pakeitimo mokesčius, turto vertinimo mokestį bei banko administracinius mokesčius.

Turto vertinimas kainuoja kelis šimtus litų, banko administraciniai mokesčiai dar tiek pat, pavyzdžiui, „Danske“ banke už paskolos dokumentų paruošimą imamas 0,2 proc. dydžio mokestis nuo paskolos sumos – jeigu deratės dėl 200000 Lt paskolos, sutarties sudarymas kainuos 400 Lt. Taip pat reikia nepamiršti, kad šiuo metu vertinant turtą jo vertė gali būti mažesnė, o ši sąlyga gali reikšti, kad palankesnių sąlygų refinansavimui nepavyks gauti.

Žinoma, visada turite galimybę derėtis ir su savo banku, o derybose naudokite kitų bankų siūlomas sąlygas – gal pavyks išvengti popierizmo ir geresnes sąlygas gauti banke, kuriame jau turite paskolą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nekilnojamasis turtas

Sostinėje pradėtas dar vienas NT projektas (18)

Viename karščiausių sostinės NT taškų, Pilaitės mikrorajone, Gėlužės ežero pakrantėje, pradėtas plėtoti naujas, A energinės naudingumo klasės, mažaaukštės statybos daugiabučių ir individualių kotedžų projektas „Gilužio slėnis“.

Nuomojamame būste gyvenančių JAV piliečių dalis – didžiausia nuo 1965 metų (8)

Nuomojamame būste gyvenančių amerikiečių dalis 2016 metais padidėjo iki 37 proc. ir buvo didžiausia per pusšimtį amžiaus, parodė JAV surašymo biuro duomenų analizė, kurią atliko tyrimų organizacija „Pew Research Center“.

Žemės reforma: įvardijo sudėtingiausias vietas (2)

Žemės reforma visiškai baigta 43-ijuose iš 103 miestų ir miestelių.

Parduodamas istorinis pastatas Vilniaus centre: kas ten gali įsikurti (76)

Daugelį metų vilniečiams ir miesto svečiams centrinis paštas Gedimino prospekte buvo vienas iš svarbesnių orientyrų. Tačiau jau šį rudenį jis gali būti parduotas.

Lietuviai kraustosi iš Latvijos: įspėja apie galimą apgaulę (40)

Pastaruoju metu lietuviškuose skelbimų puslapiuose pasirodo vis daugiau parduodamų sklypų ir sodybų skelbimų Latvijoje. Tam įtakos neabejotinai turėjo sugriežtinti Latvijos įstatymai, vis dėlto nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras išskiria ir daugiau priežasčių, kodėl Lietuvoje atsiranda Latvijos NT turto skelbimų.