Ant prekystalio – K. Brazauskienės prižiūrėti svečių namai

 (100)
Iš pradžių Vyriausybės puoselėti svečių namai, kuriuos prižiūrėjo Kristina Brazauskienė, vėliau – Valstybės saugumo departamento (VSD) biuras. VĮ „Turto bankas“ ant prekystalio meta beveik 500 kv. m. pastatą ant sostinės Tauro kalno (Sierakausko g. 25).
Ant prekystalio – K. Brazauskienės prižiūrėti svečių namai
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Kartu su pastatu sausio pradžioje aukciono būdu bus parduota pavėsinė ir apie 0,8 ha žemės sklypas.

Pradinė pastato su žemės sklypu kaina – 1,89 mln. eurų (iš jų 882 tūkst. eurų įvertintas žemės sklypas).

Tvirta tvora aptvertą pastatą nuo 1973 iki 1997 metų valdė respublikos svečių aptarnavimo įmonė „Draugystė“, o kartu ir buvusio prezidento ir premjero Algirdo Brazausko sutuoktinė Kristina Brazauskienė.

Portalui DELFI K. Brazauskienė pasakojo, kad šiuose svečių namuose dar iki nepriklausomybės atgavimo apsistodavo Centrinio komiteto (CK) atstovai, sekretoriai iš Maskvos.

Buvusi svečių namų prižiūrėtoja teigė, kad šiame pastate jai teko rūpintis ir kapitaliniu remontu: „Labai prabangaus interjero nebuvo. Pamenu, kad Lietuvoje šitiems namams iš lietuvių meistrų buvau užsakiusi labai gražų varinį šviestuvą. Kai darėme lubų remontą dar, pamenu, medinė perdanga atsivėrė“.

Pasak K. Brazauskienės, minėtuose svečių namuose sąlygos nebuvo itin prabangios, nes apgyvendinti svečius buvo skirti keturi kambariai antrame aukšte, tačiau buvo tik vienas tualeto kambarys.

„O pirmajame buvo didelis valgomasis, virtuvė, prieškambaris ir irgi tualetas“, - prisiminė pašnekovė.

K. Brazauskienė minėtuose svečių namuose teigė lankiusis itin dažnai, kai tik čia apsistodavo svečiai ji atvykdavo pažiūrėti, kaip paruošiami pusryčiai, šiame pastate taip pat vykdavo priėmimai su užsienio svečiais.

„Anksčiau nebuvo viešbučių, nebuvo jų taip gerai sutvarkytų“, - kodėl buvo reikalingi valstybiniai svečių namai, paminėjo pašnekovė.

Svarbiausi šalies svečiai sovietmečiu ir pirmaisiais metais atgavus nepriklausomybę buvo apgyvendinami svečių namuose Latvių g., kuriuos šiuo metu valstybė jau yra pardavusi.


1997 m. kovą pastatą savo reikmėms perėmė valstybė, o 1999 m. - Užsienio reikalų ministerija (URM).

1999 m. URM pastatą su teritorija perdavė panaudos sutartimi Valstybės saugumo departamentui (VSD). Šis minėtu nekilnojamuoju turtu naudojosi iki 2011 m., kai taupant lėšas šio pastato buvo atsisakyta.

Buvę valstybiniai svečių namai į visuomenės akiratį buvo patekę ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų skandalo metu.

Kaip 2009 m. pranešė naujienų agentūra BNS, tuomet parlamentinį tyrimą dėl galėjusio Lietuvoje veikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai lankėsi šiame pastate.

Pastate lankęsis tuometinis komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas nebuvo nusiteikęs kalbėti su žiniasklaida. Jis žiniasklaidai neatskleidė, ar minėtą pastatą aplankė, norėdamas apklausti VSD darbuotojus, ar apžiūrėti statinio.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (133)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (10)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.