Nenorintys mokėti nuomos ir turintys ribotą sumą pinigų, savo būstą gali nusipirkti už pakankamai patrauklią kainą, tačiau teks susitaikyti su gyvenimu mažame butelyje. Aruodas.lt skelbimų portale galima rasti pakankamai skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti itin mažų (iki 20 kv. m) butų už palyginti nedidelę kainą.

Pavyzdžiui, sostinės Žirmūnų rajone siūlomas 12,8 kv. m butas už 35 tūkst. Lt. Už tiek pat galima nusipirkti 18 kv. m butuką Grigiškėse. Vilniaus Pašilaičių mikrorajone 20 kv. m butas parduodamas už 88 tūkst. Lt, o štai naujame projekte „Valakampių vingis” 17,8 kv. m vieno kambario butas siūlomas už 103 tūkst. Lt.

Petrašiūnuose, Kaune, 14 kv. m butą galima nusipirkti už 16 tūkst. Lt ar Dainavoje 18 kv. m – už 19 tūkst. Lt. Klaipėdos centre, Taikos pr. parduodamas vieno kambario butas kainuos 30 tūkst. Lt.

Mažo buto kv. m kaina nebūtinai mažesnė

Įmonės „Diginet LT“, kuriam priklauso NT skelbimų portalas aruodas.lt, atstovė Viktorija Steponavičiūtė pastebi, kad dažniausiai visi iki 15 kv. m butai būna bendrabučio tipo – bendra virtuvė, tualetas, dušas.

„Pavyko rasti kelis skelbimus, kuriose jau nesakoma, kad butas yra bendrabučio tipo. Tokių mažų butų dydis iki 20 kv. m. Turiu du konkrečius pavyzdžius – butai Naujojoje Vilnioje ir Antakalnyje“, - kalbėjo pašnekovė.

Kaip ji pastebi, buto Antakalnyje vieno kvadratinio metro kaina yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė kv. m kaina šiame mikrorajone, tačiau buto Naujojoje Vilnioje kv. m kaina didesnė nei rinkos.

„Ko gero, reikėtų daryti išvadą, kad nėra tendencijos, kad mažesnio buto kvadratas kainuos mažiau nei didesnio tame rajone. Manau, kad kvadrato kaina mažame bute priklauso nuo objekto įrengimo, vietos mieste, pastato kokybės ir galbūt net nuo kaimynų. Mažesnis butas gali būti ir brangesnis, nes jis garantuoja mažesnes papildomas išlaidas – šildymas, elektra“, - teigė nekilnojamo turto rinkos specialistė.

Tinka vienam asmeniui, bet gal geriau nuomotis

Julita Varanauskienė
Nors kai kuriems gyventojams buto nuomai skirti pinigai atrodo kaip išmesti į balą, visgi SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė mano, kad investicijos į itin mažos kvadratūros būstą yra neracionalios.

„Tokios mažos kvadratūros butas, pagal žmogaus gyvenimo ciklą, būtų tinkamas, kai žmogus dar gyvena vienas, tačiau tai – diskomfortas. Mes nesame Japonijoje ar Singapūre, kur žmonės būtų įpratę tokiuose būstuose gyventi“, - pastebėjo pašnekovė.

Pasak jos, maži vieno dydžio butai gali pasirodyti patraukli alternatyva vyresnio amžiaus žmonėms, kurie lieka vieni: „Tačiau manau, kad dar tam neatėjo laikas. Gal tai ir jiems būtų sprendimas. Tačiau tokio amžiaus žmonės turi savo susiformavusius įpročius ir kažką keisti jiems gali būti labai sunku“.

Kalbėdama apie vidutinio amžiaus gyventojus, kurie iš mažesnio miesto ar kaimo persikelia į didmiestį J. Varanauskienė teigė, kad jiems tikriausiai būtų geresnis sprendimas nuomotis tokį butą, nes jis yra tik laikinas sprendimas.

„Pirkti tokį butą kaip laikiną sprendimą, yra neracionalu. Tai pirmiausia susiję su sandorio (pirkimo-pardavimo) išlaidomis, be to, tai suvaržo mobilumą: gali tapti kliūtimi (butas – DELFI), sugalvojus kur nors išvažiuoti“, - sakė specialistė.

Pasiteiravus, ar žmonėms, turintiems papildomų lėšų, ir norintiems įsigyti nekilnojamą turtą nuomai racionalu pirkti mažo dydžio butus, banko atstovė teigė: „Reikia žiūrėti kiekvieną atvejį atskirai. Jei tas butas yra prastoje vietoje, kur kaimynai blogi... Be to, nuomininkai dažniausiai bus studentai ir trumpalaikiai. Po kiekvieno išsikėlimo reikės vėl atstatyti buto prekinę išvaizdą. Reikia paskaičiuoti, ar nuomos pajamos atpirks tokio būsto išlaikymą“.

Mažų butų nuomos grąža gali būti didesnė

Gediminas Jankauskas
Su SEB banko eksperte nesutinka „DNB būstas“ direktorius Gediminas Jankauskas, kuris tiki, kad maži butai yra pakankamai likvidūs ir gera investicija.

Pasak jo, tokių butų gyventojai dažniausiai yra dviejų tipų – arba studentai, arba pagyvenę asmenys. „Būna, kad ir šeimos perka šalia savo butų mažą butą, kad jame apsigyventų senoliai“, - pastebi specialistas. Kalbant apie tokių butų savininkus, atsiranda ir trečia grupė žmonių – asmenys, kurie tokį nekilnojamą turtą įsigyja kaip investiciją ir laukia grąžos iš nuomos.

„Žiūrint apie nuomos pajamingumą, tai iš tokių mikrobutų gaunama grąža gali būti didesnė nei grąža iš didesnių butų. Tik administravimo tokiame bute daugiau: sumos nedidelės, o rūpesčio daugiau“, - pastebi specialistas.

Pasak jo, mažos kvadratūros butai yra labai likvidūs, tačiau kartu ir jautrūs kainai. „Kelių tūkstančių litų skirtumas gali labai stipriai sumažinti ar padidinti susidomėjimą. Šiaip prabangesni maži butai yra mažiau likvidūs, bet patrauklesni nuomai“, - pabrėžė nekilnojamo turto rinkos ekspertas.

G. Jankauskas taip pat teigė, kad vieno kvadrato kaina mažame bute dažniausiai būna didesnė nei, pavyzdžiui, 60 kv. m bute: „Nes mažame plote sutalpinama daug daugiau (virtuvė, tualetas, dušas)“.

Žinoma, specialistas sakė šeimoms, planuojančioms ilgam įsikurti viename būste, nerekomenduotų pirkti mažos kvadratūros butą, tačiau tam tikram segmentui (studentams) – tai gali būti visai patrauklus pasirinkimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (416)