Seimas ėmėsi svarstyti konservatorių pateiktą siūlymą įpareigoti, kad ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamos televizijos programos būtų įgarsinta arba subtitruojama Europos Sąjungos (ES) kalbomis, tačiau atmetė pataisą dėl ne mažiau kaip pusės televizijos eterio skyrimo europietiškai produkcijai.
© Shutterstock

Antradienį po pateikimo Seime pritarta pataisai, kad retransliuojamos televizijos programos oficialiomis ES kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. vartotojams siūlomo paketo, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ne Europos kalba retransliuojama televizijos programa, jei verčiama į oficialią ES kalbą arba rodoma su tokios kalbos subtitrais, prilyginama programai, retransliuojamai ar platinamai internete oficialia Europos Sąjungos kalba.

Už tokią Visuomenės informavimo įstatymo pataisą po pateikimo antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 35 parlamentarai, toliau ją svarstys Seimo komitetai. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gegužės pabaigoje. Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo 2018 metų gegužės.

Analogiškas pataisas, motyvuodama kova su priešiška propaganda, praėjusią Seimo kadenciją buvo pateikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau tuomet joms nepritarta.

„2014 metais ankstesnės kadencijos Seimui tokią pataisą teikė prezidentė, tame Seime pono Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos iniciatyva buvo balsuota „prieš“, manau, kad mes esame kitokios sudėties, atsirado lietuviškos ir europietiškos valios daugiau mūsų Seime, kad galėtume labiau mus integruoti į ES informacinę erdvę“, – sakė pataisą pristatęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Praktikoje tai reikštų, kad mūsų kabelinės televizijos savo paketus suformuoja taip, kad 90 proc. tuose paketuose būtų garsinta ES kabomis, tai gali būti lietuviškai, angliškai, vokiškai arba subtitruojama tomis kalbomis. Ir dešimt procentų paliekama trečiųjų šalių produkcijai“, – pataisas aiškino konservatorius.

Prieš pataisas, pavadindamas jas cenzūra, kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Vytautas Kamblevičius.

„Matyti, kad yra tam tikras cenzūros įvedimas. Cenzūra perauga į priešingą poveikį ir žmones nustato diametraliai priešingai, ir šiuo metu, mano supratimu, nereikia erzinti tautos, nes kitataučiai pagalvos, kad mes darome kažką ne taip“, – sakė „tvarkietis“.

Taip pat antradienį buvo pateiktos grupės konservatorių pataisos, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija. Už jas balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo trys ir susilaikė 45, jos grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Pataisa numatė, kad televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turėtų skirti Europos kūriniams.

Tokia nuostata ir šiuo metu įrašyta Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau su išlyga – kai tai įmanoma. Ją ir siūlė braukti konservatoriai, palikdami tik tiesioginį įpareigojimą dėl Europos kūrinių dalies.

Pataisas pristatęs L.Kasčiūnas sakė, kad jomis siekiama užtikrinti, jog Rusijos produkcija neįsigalėtų Lietuvos televizijose, pabrėždamas, kad „kultūra ir politika Rusijoje yra suaugusios, ir tą reikia aiškiai matyti“.

„Lietuvos televizijose auga su Kremliumi susijusios produkcijos kiekiai, galima kalbėti apie du–tris kartus padidėjusius kiekius per pastaruosius kelerius metus. Kad Rusijos produkcija nėra šiaip žodžio laisvė, informacija pliuralistinėje visuomenėje, mums turbūt kiekvienam akivaizdu, už to dažnai aiškiai slypi Rusijos „minkštosios galios“ projekcijos, kai bandoma suaktyvinti tam tikrus mitus visuomenėje, kad visuomenė mąstytų viena ar kita linkme“, – sakė L.Kasčiūnas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas savo ruožtu tvirtino sakė, kad rusiškos kultūros ir Kremliaus sutapatinimas jį gąsdina.

„Gąsdina mane jūsų tapatinimas rusiškos kultūros su Kremliaus tematika, būdinga konservatoriams sutapatinti šitus dalykus, Rusija ir Kremlius yra du skirtingi dalykai ir negalima visada jų sutapatinti“, – sakė S.Gentvilas.

Taip pat liberalų atstovai išsakė nuogąstavimus, kad siekiai riboti rusišką produkciją iš tiesų lems, kad sumažės amerikietiškų laidų, filmų.

Pataisą dėl eterio dalies europietiškiems kūriniams konservatoriai registravo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) paskelbus tyrimą apie Rusijos produkcijos kiekį šalies televizijose pagal oficialiai pateikiamą kovo 6–12 televizijos programų tvarkaraštį. Tyrimo duomenimis, daugiausiai – 38 proc. – Rusijoje sukurtos produkcijos, įskaitant filmų ar laidų anonsus, rodyta „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje. BTV rusiškos laidos, filmai per savaitę sudarė 35,5 proc. eterio laiko.

Konservatoriai tvirtina, kad rusiškos produkcijos kiekis pastaraisiais metais pastebimai išaugo. 2007 metais per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, 2016 metais – 151 valandą, o šiemet – 198 valandas, ir tai daugiausiai buvo Rusijoje sukurti serialai.

Pasak projekto autorių, Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu. Jis ypač svarbus informacinio karo kontekste – per televizinę produkciją formuodama tam tikrus tapatybinius elementus, Rusija „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie jos kultūrinės ir informacinės erdvės.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Radijo ir televizijos komisijos akiratyje – du rusiški kanalai (155)

Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ( LRTK ) akiratį dėl pažeidimų vėl pateko rusų kalba...

Azerbaidžanas įšaldė vienintelės nepriklausomos šalies naujienų agentūros banko sąskaitas (2)

Azerbaidžanas įšaldė vienintelės nepriklausomos šalies naujienų agentūros banko sąskaitas,...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (272)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

DELFI startuoja naujas kanalas Būstas (6)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI skaitytojams pristato dar vieną gerą žinią. Jau nuo...

DELFI skaitytojams – patogesnis ir inovatyvesnis portalo dizainas (187)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams šiandien pristato naują portalo dizainą,...

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (139)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (58)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Tokio ažiotažo nebuvo jau seniai, bet K. Porzingio žvaigždė lietuvių negąsdina specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (7)

Lengvas pasivaikščiojimas draugiškose rungtynėse Rygoje Lietuvos rinktinei išėjo į naudą –...

Joniškio rajone iš voljero pabėgusi meška jau surasta atnaujinta 08.16 (96)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (27)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Hobis tapo antrąja profesija (20)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (17)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (101)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (32)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (12)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...