Seime – cirkas dėl vyskupų įtraukimo į žiniasklaidos kontrolęatnaujinta 11.25

 (193)
Seimas ketvirtadienį ėmėsi paskutinio svarstymo dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriomis reformuojama žiniasklaidos kontrolė.
© DELFI (Š.Černiausko nuotr.)

Ir ėmėsi nesėkmingai. Mat dalis parlamentarų sužlugdė balsavimą. Čia susidarė labai reta sąjunga: paprastai tarpusavyje nesutariantys konservatoriai, Lenkų rinkimų akcija ir „tvarkiečiai“ stojo petys petin.

Tai bent sąjunga: konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir LLRA

Konservatorius Jurgis Razma, su bendraminčiais siūlęs į žiniasklaidos prievaizdų gretas įtraukti psichiatrus ir vyskupus, Seimo posėdžio pradžioje pasiūlė braukti įstatymo pataisas iš darbotvarkės.

Už J. Razmos siūlymą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 32. Balsų projekto išbraukimui iš darbotvarkės nepakako.

Siūlymą nebalsuoti dėl įstatymo pakeitimų rėmė gana nebūdingas Seimo narių blokas. Už J. Razmos siūlymą balsavo ne tik jo partiečiai konservatoriai, bet ir dauguma „tvarkiečių“ bei visi posėdyje dalyvavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariai.

Tarp „tvarkiečių“ J. Razmos siūlymo nepalaikė tik Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, bei jo frakcijos kolega Vytautas Kamblevičius. Konservatoriai už projekto išbraukimą iš darbotvarkės pasisakė vienbalsiai, kaip ir LLRA frakcija. Siūlymą taip pat palaikė didžioji dalis Mišrios Seimo narių grupės. Socdemų gretose už projekto braukimą iš darbotvarkės balsavo vienintelis asmuo – Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Darbo partijos frakcijoje J. Razmą palaikė tik Gediminas Jakavonis. Liberalų frakcija buvo išretėjusi – balsavime dėl J. Razmos siūlymo dalyvavo tik trys šios frakcijos nariai. Vitalijus Gailius balsavo už, Remigijus Šimašius – prieš, o Arminas Lydeka nutarė susilaikyti.

Konservatoriai su kompanija sužlugdė balsavimą

Tolesnių diskusijų nebuvo – Seimas perėjo prie priėmimo stadijos. Balsuojant dėl įstatymo projekto, už pasisakė 45 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė irgi 1. Tačiau balsavime nedalyvavo pakankamas kiekis Seimo narių. Tai reiškia, kad įstatymo priėmimas nusikėlė.

Balsavime solidariai nedalyvavo visi konservatoriai, visa LLRA frakcija ir beveik visi „tvarkiečiai“, balsavo tik Stasys Brundza, kuris pasisakė prieš įstatymo pakeitimus.

Taip Seime sužlugdytas priėmimas projekto, dėl kurio ilgą laiką lūžo ietys Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Komitetas atmetė konservatorių ir jų bendraminčių siūlymus dėl vyskupų bei psichologų ar psichiatrų įtraukimo į žiniasklaidos kontrolę, priežiūros institucijų formavimą patikint žiniasklaidos organizacijoms.

P. Gražulis: tai buvo boikotas

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis DELFI patvirtino, kad balsavimas boikotuotas sąmoningai. Politiko nuomone, projektu siūlyta suformuoti Visuomenės informavimo etikos asociacija – perteklinis darinys.

„Yra inspektorius, ir faktiškai šita institucija yra perteklinė. Antras dalykas, jeigu tai yra savireguliacinė institucija – kam to įstatymo reikia ir kodėl reikia skirti finansavimą iš biudžeto? Aš manau, tikrai to nereikėtų daryti“, - kalbėjo P. Gražulis.

Jis neslėpė, jog sprendimą boikotuoti balsavimą iš dalies nulėmė ir komiteto sprendimas atmesti siūlymą įtraukti į etikos sargų gretas Bažnyčios atstovus.

„Ir Bažnyčios atstovas išmestas. (…) Šita komisija teiks žurnalistų etikos inspektorių, kuris turi kontroliuoti žiniasklaidą. Nemažai, tikrai nemažai trūkumų yra šitame įstatyme“, - įsitikinęs P. Gražulis.

J. Razma: tikslas – sužlugdyti įstatymo priėmimą

Konservatorius J. Razma DELFI teigė, jog boikoto priežastis – supratimas, jog įstatymo projekto priešininkų Seime nepakanka.

„Mes nebe pirmą kartą tai darome. Ir manome, kad projektas yra netinkamas priėmimui. Mes pasisakome už tai, kad žurnalistų etikos sprendimo reikaluose išliktų visuomenės atstovų dalyvavimo galimybė – ne tik, kad tai būtų pačių žurnalistų ir leidėjų asocijuotų struktūrų klausimas. Kadangi mes neturime balsų persvaros, kaip jaučiame, yra vienintelis būdas – tiesiog nesiregistruoti“, - sakė konservatorius.

Politikas neslėpė, kad boikotai tęsis, jei Seime bus pakartotinai siūloma balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo.

„Seimo vadovybė gali sutarti, kad projektas nebeteikiamas tokiam mechaniniam balsavimo kartojimui, ieškoma sutarimo ir rengiamas naujas projektas“, - siūlo J. Razma.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Medija

Milijonus sujaudinusi romantiška istorija tebuvo reklaminė kampanija (13)

Žavingos merginos paskelbta vaikino iš Lenkijos paieška baigėsi kiek netikėtai. Pamatę įrašą „Youtube“ į jo paieškas įsitraukė milijonai, tačiau netrukus jiems teko nusivilti.

LRTK komisijos vadovais siūloma skirti E. Vaitekūną ir M. Martišių (6)

Seimo Kultūros komitetas siūlo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku paskirti Edmundą Vaitekūną, o pirmininko pavaduotoju - Mantą Martišių.

Netikros naujienos – rizika kiekvienam verslui (1)

Pasaulinės žiniasklaidos praktikoje svarbią vietą užima tie, kurie tikrina naujienų patikimumą.

Klausytojai pasigedo radijo stoties „A2” (14)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytojas, pasigedęs radijo stoties „A2”. Radijo stoties atstovai teigia, kad tai – tik techniniai nesklandumai ir po kelių dienų radijo stotis vėl bus girdima.

TV3 pardavimo sandoris: svarbiausios citatos (5)

Švedijos žiniasklaidos koncernui „Modern Times Group“ (MTG) JAV fondų valdymo bendrovei „Providence Equity Partners“ parduodant verslą Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvos TV3 televizijos grupę, BNS pateikia svarbiausius sandorio vertinimus.