Kai kurie politikai nori valdyti žurnalistų etikos inspektorių. Jei Seimas pritars konservatorių frakcijos seniūno Jurgio Razmos pasiūlymams, inspektoriumi galės būti tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo, jo kandidatūrą Seimui teiks ne visuomeninės organizacijos, kaip yra dabar, o Seimo komitetas. Politikai tikina, kad nėra ko bijoti, o žurnalistai kalba apie politikų kontrolę ir grįžimą keletą metų atgal.
© Reuters/Scanpix

Pagal Visuomenės informavimo įstatymą (toliau tekste – įstatymą – DELFI), inspektorių Seimo tvirtinimui teikia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK). Iš pareigų nusprendus trauktis antrą kadenciją įpusėjusiam etikos inspektoriui Romui Gudaičiui, LŽLEK į jo vietą pasiūlė vaikų psichiatrą Liną Slušnį. Mažiau balsų gavo ir antroje vietoje liko R. Gudaičio patarėjas Deividas Velkas.

Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK) L. Slušnio kandidatūra pasirodė netinkama. Seime skubos tvarka nuspręsta svarstyti ir pritarta Jurgio Razmos įstatymo pataisai, pagal kurią inspektoriumi galėtų būti tik aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis žmogus. Iki šiol inspektoriumi galėjo būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis nenustatytos krypties aukštąjį išsilavinimą.

Maža to, Seime įregistruota kita konservatoriaus J. Razmos pataisa – norima, kad inspektorių Seimui teiktų ne LŽLEK, o ŠMKK.

E.Žiobienė: jaučiame spaudimą dėl D. Velko

Sprendimu keisti inspektoriui keliamus reikalavimus pasipiktinusi LŽLEK praėjusią savaitę išplatino pareiškimą, kuriame aiškinama, kad pataisa ne tik kad nebuvo išdiskutuota ir aptarta viešai, bet galimai pažeidžia įstatymo priėmimo tvarką. Komisijai nesuprantamas ir skuba: „Ar tai šiandien pats svarbiausias klausimas valstybėje?“.

„Mūsų manymu, dabar inspektoriaus institucija pavirsta labiau teisine. Jeigu anksčiau diskutuota, kad galbūt reikėtų labiau akcentuoti žiniasklaidos stebėseną, kitas funkcijas, tai dabar jos realiai iškrinta, nes dar labiau viskas suvedama į teisinius dalykus“, - DELFI sakė LŽLEK pirmininkė Edita Žiobienė.

Pasak jos, reikalauti, kad tarnybai vadovautų teisininkas – logiška. „Tačiau yra kitas momentas – ar komisija, kurią sudaro žurnalistinės organizacijos, gali sau leisti vertinti teisininko žinias, teisininko diplomą, jo nepriekaištingą reputaciją. Tai galbūt šiuo atveju, kaip ir su kitomis kontrolės institucijomis, Seimo pirmininkas galėtų teikti kandidatūrą?“, - klausia komisijos pirmininkė.

E.Žiobienė prisiminė, kad ieškant kandidato į inspektorius kai kurios organizacijos bandė įkalbėti kandidatuoti žinomus žurnalistus Audronę Nugaraitę, Rytį Juozapavičių, Romą Sakadolskį. Pagal naująją tvarką šie žmonės nebūtų tinkami tapti inspektoriais, nes neturi teisinio išsilavinimo. „Ar tik teisės diplomas šiuo atveju apsprendžia sugebėjimą dirbti žiniasklaidos srityje?“, - klausė E. Žiobienė.

„Jaučiame šiek tiek net ir spaudimą tiek iš ŠMKK, tiek iš pačios etikos inspektoriaus institucijos, kad labai aiškiai brukamas inspektoriaus patarėjas teisės klausimais D. Velkas. Mums net kyla abejonių, ar nėra taip, kad tai tėra pakeitimas dėl jo paties, nes jis pralaimėjo konkursą komisijoje“, - sakė E. Žiobienė, apie įstatymo keitimą sužinojusi tik iš Seimo interneto puslapio. D. Velkas yra įgijęs teisinį išsilavinimą.

J.Razma tikina, kad situacija dramatizuojama be reikalo

Seimas panoro valdyti žurnalistų etikos inspektorių
Jurgis Razma
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

„Vis tik inspektoriui tenka nagrinėti daugiausia tokius santykius, kurie laikytini teisiniais. Jeigu pats inspektorius neturi teisinės kvalifikacijos, jis turi samdytis teisininkus ir, mano supratimu, negali pilnai atlikti tenkančių pareigų, negali tiesiogiai dalyvauti teisme“, - įstatymo pataisos motyvus vardijo J. Razma. Jo manymu, jeigu jau skiriamas pakankamai gerai apmokamas pareigūnas, jis turi būti pajėgus tiesiogiai kvalifikuotai atlikti pareigas, o ne būti priklausomas nuo darbuotojų.

„Mano supratimu, čia be reikalo dramatizuojama situacija. Manau, kad inspektoriaus, kaip valstybės pareigūno, skyrimas turėtų būti suprantamas kaip labiau valstybės institucijų reikalas, o ne etikos komisijos“, - LŽLEK pasipiktinimo nesureikšmina parlamentaras.

J.Razmos manymu, nelabai normalu kandidatą siūlyti LŽLEK, todėl jis ir pasiūlė pataisą, kad inspektorių siūlytų ŠMKK. Esą nereikia daryti mišrių skyrimų, kaip yra dabar, mat taip Seimas gali tapti komisijos neapsisprendimo, ką siūlyti į inspektorius, įkaitu.

Seimo narys sako, kad iki galimo įstatymo priėmimo antradienį dar yra galimybė diskutuoti, o jei LŽLEK internete neseka įstatymo projektų, teikiamų pasiūlymų – jos problema.

V.Stundys: komitetas L.Slušniui būtų nepritaręs

ŠMKK pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys aiškina, kad pasiūlymui dėl inspektoriui būtino teisinio išsilavinimo ŠMKK nepritarė, tačiau tam po pateikimo pritarta Seimo posėdyje.

V.Stundžio teigimu, komitetas svarstė L. Slušnio kandidatūrą, tačiau negalėjo priimti sprendimo. „Paprastai pasakius, sprendimas būtų sunkiai priimtas, kadangi visiškai išsiskyrė komiteto narių pozicijos. Tą matydamas paprašiau svarstymą komitete atidėti. Komitetas, matyt, būtų nepritaręs“, - kalbėjo V. Stundys. Pasak jo, priimti pataisas skubama todėl, kad R. Gudaitis jau prieš tris mėnesius pateikęs atleidimo iš pareigų prašymą.

„Turėjome patirtį, kad etikos inspektoriumi buvo filologas, vienas iš siūlymų buvo vaikų psichiatras – irgi su žurnalistika nelabai kuo susijęs. Dėl to žurnalistai čia neturėtų baimintis arba nuogąstauti, kad kažkas siekiama apriboti“, - tikino V. Stundys.

Konservatorių partijai priklausantis L.Slušnys DELFI teigė inspektoriaus posto nelabai ir trokštantis – kandidatuoti paprašė Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistikos centras. L. Slušnio manymu, pirma problema, kad dėl įstatymo pataisų nėra diskusijos. „Antra, pasijautė, kad kažkas kažką daro, nes aš komitetui nepatikau“, - sakė psichiatras.

Visgi, L. Slušnio manymu, sprendimai Seime susiję ne su juo, o su Seimo požiūriu į LŽLEK. Pasak L.Slušnio, problemų nekiltų, jei įstatymo pataisos dėl inspektoriaus išsilavinimo būtų priimtos anksčiau, o ne kandidato teikimo Seimui metu.

D.Velkas: LŽLEK bando save reabilituoti

„Mano, 7 metus dirbančio tarnyboje manymu, jei norima aktyvaus inspektoriaus, jis turėtų turėti universitetinį teisinį išsilavinimą. Mat būtent jam Seimas suteikė pareigą surašinėti protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, priimti sprendimus, eiti į teismus“, - teigia inspektorius patarėjas D. Velkas. Pasak jo, inspektoriumi gali būti ir žurnalistinį bei komunikacijos išsilavinimą turintis asmuo, tačiau klausimas, ar čia tinkama gydytojo kandidatūra.

D.Velko manymu, LŽLEK į įstatymo pataisas sureagavo labai ambicingai. „Manau, komisija bando save kažkaip reabilituoti, apginti savo poziciją ar išrinktą kandidatą. Kiek esu dalyvavęs komisijos posėdžiuose, manau, ji nori save reabilituoti visuomenės akyse. Dabar proga pasakyti, kad inspektoriaus skyrimo procedūra yra keičiama komisijai nedalyvaujant, nepareiškiant savo nuomonės“, - kalbėjo D. Velkas.

Žurnalistai įžvelgia politiką ir teisės normų taikymą vienam žmogui

Seimas panoro valdyti žurnalistų etikos inspektorių
Artūras Račas
© A.Didžgalvio nuotr.

„Kažkas Seime tikriausiai pasielgė kaip visada ir nusprendė bendrąją normą pritaikyti konkrečiam žmogui. Esame matę tokių dalykų su ponu Artūru Paulausku, kai įstatymą reikėjo keisti dėl vieno žmogaus (kalbama apie siekį, kad A. Paulauskui nereikėtų laikyti advokatūros egzamino - DELFI). Manau, čia panašus variantas, galime dėl to tik apgailestauti“, - DELFI sakė naujienų agentūros BNS vadovas Artūras Račas.

A.Račo manymu, pats pareigybės pavadinimas „etikos inspektorius“ sako, kad etika nėra visiškai teisės dalis. Etikos kodeksas esą taip pat nėra visiškai teisinė norma – rekomendacinio pobūdžio dalykas. „Apie etiką gali spręsti žmogus, neturintis teisinio išsilavinimo. Būčiau labiau už tai, kad toje srityje dirbtų žmogus, labiau susijęs su žiniasklaida. Padėti suformuluoti sprendimus, apiforminti juos teisiškai gali padėti teisę išmanantys tarnybos darbuotojai. Ministrais gali būti žmonės be teisinio išsilavinimo, tai kodėl dabar etikos inspektorius būtinai turi būti su teisiniu išsilavinimu“, - stebėjosi A.Račas.

„Tai, kad politikai siūlo keisti žiniasklaidos savireguliavimo arba reguliavimo sistemą vienpusiškai, jau savaime rodo, kad tai – politinis sprendimas, politiniai siūlymai ir valia“, - įsitikinęs Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius.

Pasak jo, jei inspektoriui keliamas teisinio išsilavinimo reikalavimas, klausimas, kodėl toks pat reikalavimas nekeliamas ministrams, visoms kontroliuojančioms ar prižiūrinčioms organizacijoms.

„Teisininkas inspektoriumi gali būti, tačiau lygiai taip pat matyčiau žmogų, kuris turėtų komunikacijos srities, žurnalistikos, bet kurį kitą humanitarinį arba socialinį išsilavinimą“, - teigė D. Radzevičius. Pasak jo, esminis klausimas – ne koks aukštasis išsilavinimas reikalingas, o skiriamo žmogaus reputacija. Dėl to, sako LŽS vadovas, gera dabar galiojanti tvarka, kai Seimas skiria LŽLEK pasiūlytą kandidatą.

„Keisti balansą ir visą valią suteikti politikams reikštų mažų mažiausiai keletą metų atgal ir grįžimą į metus iki 1996 m., kai priimtas Visuomenės informavimo įstatymas“, - kalbėjo LŽS vadovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Delfi“ savininkė „Ekspress Grupp“ perka likusias „Adnet media“ akcijas (8)

Populiariausią Lietuvos naujienų portalą delfi.lt valdanti Estijos žiniasklaidos grupė...

A. Siaurusevičius: tai turėtų būti vienas įsimintiniausių LRT sezonų (32)

„Esminis dalykas yra tai, kad mums teko garbė, o kartu ir didelė atsakomybė gyventi ir dirbti...

Dviem rusiškiems kanalams Radijo ir televizijos komisija grasina griežtesnėmis sankcijomis (57)

Lietuvos radijo ir televizijos komisija ( LRTK ) pripažino du rusiškus kanalus kursčius karą ir...

Radijo ir televizijos komisijos akiratyje – du rusiški kanalai (245)

Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ( LRTK ) akiratį dėl pažeidimų vėl pateko rusų kalba...

Azerbaidžanas įšaldė vienintelės nepriklausomos šalies naujienų agentūros banko sąskaitas (3)

Azerbaidžanas įšaldė vienintelės nepriklausomos šalies naujienų agentūros banko sąskaitas,...

Top naujienos

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (21)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (89)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

O. Pikul-Jasaitienė – apie susišaudymu įtariamą ir paieškomą brolį: tikiuosi, kad čia nesusipratimas (3)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Antradienio popietę...

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (314)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

„WikiLeaks“ atsisakė publikuoti slaptą informaciją apie Rusijos valdžią (37)

Pačiame pernykštės JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje nutekintą medžiagą...

Atskleistos susišaudymo Vilniuje aplinkybės: paskelbta O. Pikul-Jasaitienės brolio J. Barono paieška (18)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas pakomentavo...

Išnarpliojo, ką slepia politikų apranga (6)

Statistinis šiuolaikinio politiko portretas – vidutinio amžiaus vyras, vilkintis kuklų,...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (30)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Niekada nesiskolinusią moterį užgriuvo solidi skola (5)

Viena Raguvėlės miestelio gyventoja gyvena kaip ant adatų. Dar liepos pabaigoje ji gavo...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (126)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...