Lietuvos radijo ir televizijos komisija praėjusią savaitę kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydama ištirti, ar tie pranešimai neskleidžia dezinformacijos, nekursto nesantaikos. Pasak prokuratūros, nusikalstamos veikos požymių nagrinėtuose laidų epizoduose nėra.

Radijo ir televizijos komisija nagrinės ir kitus atvejus, kai galėjo būti skleidžiama dezinformacija ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Lietuvą.

„Vertinant baudžiamojo įstatymo požiūriu – nėra nusikaltimo. Tiek karo kurstymo, tiek šmeižimo atveju. Įvertinus, kas ką galėjo šmeižti, kokius požymius numato baudžiamieji įstatymai, tai prokuroras tokių požymių nenustatė“, – teigia Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Anot jos, įsižeisti, būti apšmeižtas gali būti konkretus juridinis, fizinis asmuo: „Kai mes kalbame apie valstybę – pernelyg abstrakčios, neapibrėžtos sąvokos.“

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sako, kad komisija dar analizuoja paskutinį – kovo 10 d.– atvejį, kai laidoje buvo rodomi Sausio įvykiai.

„Manau, kad komisija jau kitą savaitę galėtų svarstyti ir priimti reikiamus sprendimus. Šis filmas yra pagrindinis objektas, o dar komisijos akiratyje yra Dmitrijaus Kiseliovo laida, Trakų įvykiai – neva buvo ruošiami kovotojai“, – vardija E. Vaitekūnas.

Jo žodžiais, tokios dezinformacijos yra nemažai, ir komisija ją analizuoja bei svarsto.