Viena po kitos Lietuvos televizijos laidos tikrina tautiečių norą suprasti kitokius: kitokių įsitikinimų, kitos odos spalvos ar tiesiog likimo nuskriaustus žmones.Vos prieš kelis mėnesius minorinėmis gaidomis „Asmens kodo“ laidą baigė Lietuvos televizijos žurnalistė Violeta Baublienė. Jos viltys, kad LTV2 televizijai rengdama pasakojimus apie herojus, kovojančius su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės, seksualinės orientacijos, religijos, įsitikinimų, negalios ar amžiaus, galės skelbti Lietuvą einančią tolerancijos keliu, subliūško.
© Corbis
Apibendrinus surinktą medžiagą laidos kūrybinei grupei teko pripažinti, kad dėl diskriminacijos kenčiantys Lietuvos žmonės viešumo bijo, o išdrįsusieji atvirai kalbėti neretai dėl to dar labiau nukenčia. Pirmosios laidos herojus Somalio pilietis Gulaidas Abdiazizas mirė, kaip spėjama, sumuštas dėl odos spalvos, romų tautybės žmonių įsidarbinimas paprastėja vėžlio žingsniu, o islamofobija ir homofobija tik stiprėja.

Dar vienas bandymas

Lietuvos televizijos laida „Labas rytas“ pasiryžo dar kartą patyrinėti, ar tikrai tolerancija Lietuvoje – tik skambus žodis. Praėjusią savaitę „Labas rytas“ rodė žurnalistės Viktorijos Rinkevičiūtės reportažų ciklą „Atvirkščias barometras“. Nors žurnalistei nepavyko paneigti „Asmens kodo“ išvadų, jos pašnekovai ne tik kalbėjo apie įvairias diskriminacijos formas, bet ir džiaugėsi, kad kai kuriose srityse nepakantumo beveik nejaučia.

V.Rinkevičiūtė „TV dienai“ sakė, kad šiuo reportažų ciklu stengėsi ne analizuoti socialinės atskirties grupių problemas ar spręsti visuomeninius konfliktus, o atrasti diskriminuojamųjų šviesulius. „Tyrimai rodo, kad lietuviai netolerantiški. Viena netolerancijos priežasčių – nepažinimas ir nepatyrimas. Banalu, bet teisinga, kad labiausiai bijoma to, ko nepažįsti. Kadangi mūsų laida rytinė, labiau norisi pažvelgti į teigiamus dalykus“, – aiškino žurnalistė. Į reportažus ji neįtraukė homoseksualumo problemos, pastaruoju metu bene dažniausiai keliančios neigiamą visuomenės reakciją. Ši problema V.Rinkevičiūtei atrodo gerokai didesnė, nei galima atskleisti vienu reportažu, tad ją ketina nagrinėti kituose cikluose.

„Atvirkščio barometro“ herojai „TV dienai“, kaip ir laidos rengėjams, atvirai kalbėjo apie lietuvių tolerancijos lygį, viltis pakeisti lietuvių požiūrį į save ir išsikovoti vietą po saule.

Neįgalumas dar šokiruoja

„Lietuvoje neįgalus žmogus vis dar yra tarsi egzotika. Daugelis gatvėje atsisuka pamatęs kiną, juodaodį ar neįgalųjį. Juk neįgalusis toks pat žmogus, kuriame verda tie patys norai, tokios pačios ambicijos.

Visada juokauju, kad ne neįgaliuosius reiktų integruoti į visuomenę, o visuomenę į neįgaliųjų pasaulį“, – „TV dienai“ sakė vienas V.Rinkevičiūtės herojų Vilniaus universiteto studentas Robertas Šimonis. Tačiau vaikinas tikino, kad savo pasaulio, kurį ženklina pirmosios grupės neįgalumas, tamsiomis spalvomis nepiešia. Mat pastaraisiais metais visuomenė darosi vis tolerantiškesnė, o akademinėje aplinkoje su diskriminacija jam niekada neteko susidurti.

Robertas Vilniaus universitete sėkmingai baigė filosofijos studijas, o tapęs magistrantu, išėjo akademinių atostogų, vildamasis praktiškai panaudoti įgytas žinias ir rasti darbą. Kol kas darbo paieškos bevaisės. Su neigiamu darbdavių požiūriu į neįgaliuosius nesitikėjusiam susidurti vaikinui kyla retorinis klausimas, kodėl negalia žmones gąsdina. „Tiesiai šviesiai nepasako, kodėl nenori įdarbinti, tiesiog pažada paskambinti. Atrodo, kam priimti į darbą neįgalų žmogų, jei yra daug sveikų. Daugelis mano, kad pirmos grupės neįgalusis tinka tik kažką ranka štampuoti, popieriukus lipdyti ar obliuoti“, – kalbėjo Robertas. Ieškodamas vertėjo, žurnalisto, apskritai sėdimo darbo, jis kol kas pragyvenimui užsidirba rašydamas darbus kitiems studentams.

Be įdarbinimo, kita didelė problema, su kuria susiduria neįgalieji – jiems nepritaikyta aplinka. Vaikinas su ironija sakė, kad nors dabar visi nauji statiniai turi būti pritaikyti ir neįgaliesiems, dažniausiai tai tėra formalumas. Jei parduotuvė ir padaro specialų pakilimą neįgaliems žmonėms, jis išklojamas slidžiomis plytelėmis. Net ir specialūs žemagrindžiai autobusai neatitinka paskirties: sustoja taip, kaip patogiau vairuotojui ar sveikiems keleiviams, tačiau neįgaliesiems be pagalbos įlipti dažniausiai būna beveik neįmanoma.

Robertas pripažįsta, kad užuot tik skundęsi, neįgalieji patys turėtų pajudinti pirštą dėl savo gerovės. Dauguma jų pripratę savęs gailėtis, savo noru leidžia laiką užsidarę tarp keturių sienų. Ekstravertu ir optimistu save vadinančiam vaikinui patrauklesnis aktyvus ir visavertis gyvenimas. Jis pabrėžė, kad labiau įsilieti į visuomenę neįgaliems žmonėms padėtų žiniasklaidos pateikiama informacija apie studijų, darbo, laisvalaikio galimybes ir įvairūs renginiai.

Pakeliavus ir susipažinus su neįgaliųjų padėtimi kitose šalyse, Robertui buvo kilę minčių ir apie emigraciją.

„Užsienyje neįgalūs žmonės ir dirba, ir keliauja, ir į renginius eina. Ten jei žmogus pakrutina tik galvą, bet nori dirbti, tai ir turi tokią galimybę. Kalbant apie neįgaliųjų darbo galimybes Lietuvoje, tolerancija yra popieriuose. Kartais žmogus prašo antros ar trečios grupės neįgalumo vietoj pirmos, kad galėtų dirbti pusę etato kokioje nors gamykloje ir išlaikytų šeimą. Turėjau minčių vykti į kitą šalį, bet patriotizmas nugali“, – kalbėjo vaikinas.

Moterų diskriminacija – mitas?

Šokių studijos „Kristinoss šokių namai“ savininkės Kristinos Sliesoraitienės namuose – net penkios atžalos: trys iš pirmųjų jos ir vyro santuokų, jųdviejų dukra ir įvaikinta mažylė. Nors manoma, kad Lietuvoje moterų diskriminacija ypač paplitusi, daugiavaikė motina tvirtino su nepakantumu niekada nesusidūrusi. Todėl šis teiginys ciklo „Atvirkščias barometras“ kūrėjos ir „TV dienos“ pašnekovei atrodo mažų mažiausiai mitas, o kalbos apie diskriminaciją neretai tėra nesusipratimas.

„Kartais žmonės skirtingai vertina tą pačią situaciją. Juk tai gali būti ne diskriminacija, o paprasta konkurencinė kova, kurioje turi laimėti arba vyras, arba moteris. Aš pati esu darbdavė, ir jei renku šokių grupę, kurią turėtų vesti vyras, tai ne todėl, kad diskriminuoju moteris. Paprastai moterų grupei labiau patinka šokti su vyru, o mišrią grupę gali vesti moteris“, – savo poziciją aiškino K.Sliesoraitienė. Tačiau jai teko girdėti, kad su iššūkiais darbo rinkoje nesusitvarko tos moterys, kurioms nepavyksta atsispirti tradicinei mūsų visuomenės nuostatai, kad vaikais ir visais šeimos reikalais privalu rūpintis silpnajai lyčiai.

Trenerė mano, kad moteris pirmiausia pati turi suvokti, ko nori iš gyvenimo, ir atitinkamai susidėlioti prioritetus, o ne kaltinti kitus diskriminacija. „Nežinau, kodėl moterys labai dažnai verkia, kad dėl vaikų, šeimos negali siekti karjeros. Kodėl nemano, kad šeima, vaikai – joms duota didžioji gyvenimo laimė. Jei moterims laimė – karjera, gal šeimos nereikėtų turėti arba reikėtų ją derinti su darbu – spręsti situaciją. Jeigu spėji, gali, nori, niekas netrukdo siekti profesijos ir karjeros“, – įsitikinusi K.Sliesoraitienė.

Šokių studijos savininkė taip pat tvirtina, kad Lietuvoje netolerancija nė kiek ne didesnė nei kitose šalyse. Tik kartais lietuviams, kurių pakantumas tūnojo uždarytas penkiasdešimt metų, sunku įsileisti kitų tautų, tikėjimų žmones. „Esu girdėjusi kalbų, kad nereikėtų įsileisti darbo jėgos iš musulmoniškų kraštų, Kinijos. Neva tada susikurs jų rajonai, užgoš, išskaidys lietuvių bendruomenę, o Lietuvėlės ir taip esą nedaug“, – pasakojo trenerė. Nemažai keliavusi moteris mano supratusi pagrindinę gyvenimo pamoką – visi tikėjimai veda tik į gera ir visų tautų žmonės nori būti laimingi. Jos nebaimintų nė kitatikis žentas ar kitos rasės marti, nes svarbiausia, anot K.Sliesoraitienės – žmonių laimė.

Lenk romą, kol jaunas

Mažiau nei 3 tūkst. narių turinti Lietuvos romų bendruomenė yra viena nemėgstamiausių tautinių grupių. Dar vienas V.Rinkevičiūtės herojus – Lietuvos romų muzikos kolektyvo „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvikas – sako, kad romų tautybės žmonės su diskriminacija susiduria nuolat. „87 procentai darbdavių nenori priimti į darbą žmonių, kurie serga psichikos ligomis, 65 procentai – narkomanų ir 50 procentų – čigonų. Įvairiuose seminaruose mėginame atsakyti į klausimą, kodėl taip yra, kuriam daug socialinių projektų ir tikimės, kad palengva ši problema sumažės ir išnyks“, – viltis išreiškė I.Kvikas.

Jo nuomone, visuomenėje ypač smarkiai įsikeroję stereotipai, kad romai yra vagys, narkomanai, nusikaltėliai, nenorintys nei mokytis, nei dirbti, o lietuvių tolerancija tėra tuščia deklaracija. Ir tik maža dalis – tie žmonės, kurie asmeniškai pažįsta romus, dirba su jais, yra iš tiesų pakantūs.

„Sare Roma“ vadovas tikino jau įgijęs imunitetą diskriminacijai, tačiau neslėpė nuoskaudos, kad jo vaikams mokykloje dažnai tenka išgirsti, rodos, nekaltą bendramokslių kreipinį: „Ei tu, čigone.“ Jo ir kitų romų bendrijų narių tikslas – iš esmės pakeisti romo įvaizdį visuomenėje. Pirmieji žingsniai – edukaciniai projektai, integracijos programos. Kolektyvo „Sare Roma“ muzikantai yra ir aktyvūs socialinių projektų nariai.

„Čigonai visada buvo linkę gyventi savoje bendruomenėje. Bet būtina kurti dialogą su lietuviais. Norime, jog mūsų jaunimas suprastų, kad jie tokie patys kaip visi, europiečiai. Daug dirbame su vaikais, kuriame projektą „Terno Vilna“, norime, kad jauni žmonės kitaip žiūrėtų į pasaulį. Laikomės principo – lenk medį, kol jaunas“, – apie tikslus kalbėjo I.Kvikas. Jo vadovaujamoje grupėje yra vienuolika kūrybingų jaunų žmonių.

„Sare Roma“ lyderis mano, kad viena aktualiausių romų problemų – įsidarbinimas. Tiesa, vyresnio amžiaus romai dažnai neturi jokio išsilavinimo, tačiau tarp jaunimo nemažai puikių specialistų, kuriems vis dėlto nepavyksta įsiterpti darbo rinkoje. Kiekvienas sėkmingai įsidarbinęs romas I.Kvikui atrodo mažas žingsnis ilgame kelyje ir postūmis siekti savo tikslų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Radijo ir televizijos komisijos akiratyje – du rusiški kanalai (155)

Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ( LRTK ) akiratį dėl pažeidimų vėl pateko rusų kalba...

Azerbaidžanas įšaldė vienintelės nepriklausomos šalies naujienų agentūros banko sąskaitas (2)

Azerbaidžanas įšaldė vienintelės nepriklausomos šalies naujienų agentūros banko sąskaitas,...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (272)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

DELFI startuoja naujas kanalas Būstas (6)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI skaitytojams pristato dar vieną gerą žinią. Jau nuo...

DELFI skaitytojams – patogesnis ir inovatyvesnis portalo dizainas (187)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams šiandien pristato naują portalo dizainą,...

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (133)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (54)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Tokio ažiotažo nebuvo jau seniai, bet K. Porzingio žvaigždė lietuvių negąsdina specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (2)

Lengvas pasivaikščiojimas draugiškose rungtynėse Rygoje Lietuvos rinktinei išėjo į naudą –...

Joniškio rajone iš voljero pabėgusi meška jau surasta atnaujinta 08.16 (95)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (27)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Hobis tapo antrąja profesija (20)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (15)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (99)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (32)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (12)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...