Autoritetinga organizacija „Reporteriai be sienų“ trečiadienį paskelbė, kad Lietuva pagal spaudos laisvės indeksą 2011-ais metais nusmuko į 30-tą vietą pasaulyje. Žiniasklaidos ekspertų vertinimu, 2010 metais pagal spaudos laisvę Lietuva pasaulyje buvo 11-ta, o 2009 metais - 9-ta.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis pirmiausia prisiminė žurnalistų persekiojimo dėl šaltinių atskleidimo atvejį. Kaip jau skelbta, teismas antrąkart „Lietuvos ryto“ žurnalistei Laimai Lavastei nurodė atskleisti šaltinį.
„Mes žinome, kad prieš kurį laiką būta ir kito atvejo. Lietuvoje įteisinta galimybė: viena vertus, žurnalistas turi teisę neatskleisti šaltinio, kita vertus, teismo sprendimu ypatingais atvejais jis privalo tai padaryti. Tai nėra labai demokratiška ir žodžio laisvę garantuojanti nuostata“, - sakė Ž. Pečiulis.
Profesorius priminė politikų mėginimą suvalstybinti visuomeninį transliutoją. Valdantieji siūlė įstatymo pataisas, pagal kurias Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba keistųsi pasikeitus politinei valdžiai.
„Kadangi politikų mėginimas suvalstybinti visuomeninį transliuotoją sulaukė tarptautinio atgarsio, Europos transliuotojų sąjungos, kitų tarptautinių organizacijų komentarų, kaip sakoma, kas galėtų paneigti, kad tai irgi galėjo lemti šitą smukimą“, - svarsto žiniasklaidos ekspertas.
Jo manymu, sudarant indeksą labiausiai reaguojama į valdžios atstovų, politikų mėginimą užgniaužti laisvą žodį.
D.Radzevičius: Lietuvoje už šmeižtą tebekeliamos baudžiamosios bylos
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius mini bandymą suvalstybinti LRT, L. Lavastės atvejį, akreditacijos į Vyriausybę atėmimą iš žurnalistės Rūtos Sinkevičienės.
„Įvykių, kurie susiję su valdžios ir verslo spaudimu medijų aplinkai, buvo ne vienas. Gali būti, kad vienas ar keli ryškūs atvejai stipriai pablogino reitingą – jie rodo tam tikrus simptomus“, - DELFI kalbėjo D. Radzevičius.
LŽS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje už šmeižtą tebekeliamos baudžiamosios bylos. Šią praktiką yra kritikavusi ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič – jos nuomone, ginčai dėl šmeižto turėtų būti perkelti į civilines bylas.
Beje, baudžiamoji byla iškelta pačiam D. Radzevičiui – jį šmeižtu kaltina „Respublikos leidinių“ leidėjas Vitas Tomkus.
Labai simptomiškas ir svarbus D. Radzevičiui atrodo Gintaro Visocko atvejis – už buvusio kandidato į prezidentus Česlovo Jezersko įžeidimą žurnalistui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Apie tai LŽS informavo Tarptautinę žurnalistų federaciją ir ESBO. Vilniuje vykusios ESBO konferencijos metu G. Visockas surengė piketą.
Pasak D. Radzevičiaus, šie atvejai nesulaukia rimtesnio valdžios atsako sprendžiant problemas – nesigirdėjo politikų pozicijos, kad tokiems veiksmams nepritariama.
LŽS pirmininkas sako, kad 2011 -ieji metai buvo išskirtiniai žiniasklaidos savireguliacijai – TV3 televizija pripažinta neetiškos žiniasklaidos priemone. „Į tai dalis žiniasklaidos priemonių, mano galva, turinčių problemų su etika, reagavo visiškai neadekvačiai. Turiu omenyje dalį spaudos ir interneto medijos“, - sakė D. Radzevičius.
Visgi, pastebi pašnekovas, Lietuva niekuo nesiskiria nuo kai kurių šalių – į spaudos laisvės dvidešimtuką ne visada patenka valstybės, kurias paprastai laikome demokratinėmis, gilesnes nei Lietuva demokratijos tradicijas turinčiomis šalimis.
Sudarydami indeksą žiniasklaidos specialistai vertino tiesiogines grėsmes žurnalistams, valstybinį ar verslo spaudimą, teisinę ir finansinę aplinką, žiniasklaidos savicenzūrą arba jos pajėgumą tirti bei kritikuoti. „Reporteriai be sienų“ lygino žiniasklaidos padėtį pasaulyje nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 metų lapkričio.
