A.Račas su tarybos nariais susikirto, ar LRT valstybinamasAtnaujinta sausio 20 d., 9:57

 (66)
Konservatorių inicijuojamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos – LRT valstybinimas ar tarybos atsakomybės stiprinimas. Dėl to ginčijosi antradienį posėdžiavusi LRT taryba. Daugumos nuomonei prieštaravo ir įstatymo pataisą gynė tarybos narys Artūras Račas, vienintelis nepasirašęs po viešu LRT tarybos narių pareiškimu.
A.Račas su tarybos nariais susikirto, ar LRT valstybinamas
Artūras Račas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pagal Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų pateiktas LRT įstatymo pataisas būtų nustatyta nauja LRT tarybos sudarymo ir atsakomybės tvarka, kuri leistų performuoti dabartinę LRT tarybą, o naujajai suteiktų daugiau galių. Įstatymo pataisomis LRT eteryje taip pat būtų uždrausta reklama.

Tarybos nariai būtų skiriami juos teikiančios institucijos kadencijai, tad, pavyzdžiui, išrinktas naujas Seimas skirtų naujus tarybos narius. Be to, tarybos narį delegavusi institucija turėtų teisę jį atšaukti. „Tai iš esmės būtų atsisakymas nacionalinio transliuotojo statuso ir LRT taptų valstybės radiju ir televizija“, - konstatavo LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas.

Pasak G. Ilgūno, priėmus įstatymo pataisas būtų paleista LRT taryba, generalinis direktorius ir jo pavaduotojai.

„Naujas įstatymas iš esmės panaikina LRT tarybos atsakomybę – jeigu neįtiksi valdžios vertikalei, tave pakeis. Tavęs nebus. Visa atsakomybė yra, kol tu nuėjai pas savo kuratorių partijoje ar Prezidentūroje pasiklausti, kaip reikia balsuoti. Tai kalbėti apie laisvę šioje vietoje nebėra ko“, - kalbėjo Rimvydas Valatka.

R.Valatkos teigimu, laisvės klausimas sprendžiasi Seime, kur laisvė gali būti panaikinta kaip bolševikai panaikino buržuaziją.

Alvydo Jokūbaičio pastebėjimu, įstatymo pataisa – pasikėsinimas į laisvę, o nauji tarybos nariai nedirbtų geriau - būtų dar labiau suvaržyti. Tarybos narys stebėjosi, kad viešojoje erdvėje LRT negina intelektualai. „Tačiau patys tarybos nariai apie tarybą nėra pasakę nieko gera“, - pastebėjo A. Jokūbaitis.

A.Račas: šiandien taryba yra neveiksni

Tačiau su kolegų nuomone nesutiko Artūras Račas. Jis nedrįso tvirtinti, kad su įstatymu ateina laisvės pabaiga.

„Aš nemanau, kad tai yra laisvės gniaužimas. Aš kalbėjau apie tarybos narių atsakomybės sustiprinimą, aš matau priemonių visos tarybos atsakomybei sustiprinti. Susidorojimo jokio nematau, įžvelgiu tam tikrą politizavimą, kurį būtų galima spręsti truputėlį kitaip, negu siūlo Seimas. Taip, politizavimo grėsmė šiokia tokia yra, bet neįžvelgiu nei tapimo valdžios ruporu, nei bandymo daryti įtaką“, - po posėdžio DELFI sakė A. Račas.

Pasak A. Račo, niekas tarybos nariui nedarys įtakos, jei žmogus save gerbia, jaučia atsakomybę. A.Račo teigimu, dabar LRT taryba nėra pati geriausia, nėra tobula. „Tobulinti dar būtų galima labai daug ir reikėtų, o kad pataisų reikia, neabejoju visiškai. Šiandien labai aiškiai matyti, kad taryba yra neveiksni“, - kalbėjo A. Račas.

Tarybos nario teigimu, nors LRT finansavimas sumažintas, reklamos sumažėjo, tačiau tai vyko visose įmonėse ir visoje žiniasklaidoje. Tačiau kitur esą nėra tokių rezultatų kaip LRT. „Mano supratimu, ši administracija visai nereagavo į tai, kas vyksta aplink“, - kalbėdamas apie atsakomybę sakė A. Račas.

Susiginčijus dėl laisvės ir atsakomybės, R. Valatka A. Račui patarė „išmokti laisvės apibrėžimą ir tik po to tauzyti niekus“. A. Račui prieštaravo ir tarybos narys Saulius Vosylius.

„Reikėtų tiesiai sąžiningai pasakyti, kad visas įstatymas, procedūra keičiama ne dėl tarybos, o dėl vieno asmens. Būkime dori ir tiesiai pasakykime - tai yra dėl generalinio direktoriaus. (...) Gerbiamas Račai, labai Jus gerbiu kaip žurnalistą, bet šioje vietoje leiskite man šiek tiek... Man nepatogu, kad būdamas doros, sąžinės kovotojas šioje vietoje irgi nepasakote tiesiai, kodėl šis įstatymas keičiamas“, - rėžė S. Vosylius.

Galiausiai LRT tarybos nariai pasirašė viešą pareiškimą, kuriame teigiama, kad įstatymo pataisos iš esmės reiškia grįžimą prie valstybinės televizijos ir valstybinio radijo, kurie tampa ne visuomenės, o tik valdančiosios daugumos ruporais. Po kreipimusi nepasirašė tik A. Račas ir posėdyje nedalyvavusi Auksė Balčytienė.

„Jei šios pataisos bus priimtos ir įsigalios, Lietuva bus atmesta daugiau kaip dešimtmetį atgal, kai kiekviena rinkimus laimėjusi partija iškart stengdavosi žūtbūt perimti LRT kontrolę. Nieko, išskyrus praradimus, visuomeniniam transliuotojui praeityje tai neatnešė. Tai taip pat nesuteiks laisvo žodžio šalies visuomenei. Pakeitus įstatymą, grįžus prie valstybinio LRT modelio, tikėtina, jog, pasikeitus Seimo daugumai, LRT vėl būtų įstumiama į naujas kovas dėl įtakos joje. Lietuvos visuomeniniam transliuotojui, kurio finansavimas ir taip yra menkiausias visoje ES, tai būtų katastrofa“, - teigiama pareiškime.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Medija

Estijos „Postimees“ atsisako laikraščių rusų kalba (2)

Viena didžiausių Estijoje leidybos grupė „Postimees“ atsisako laikraščių rusų kalba.

„Įspėjantis pranešimas”: M. Katkus kalbina A. Kirvaitį

Žmonės dar niekuomet neturėjo tiek daug informacijos. Žmonės dar niekada tiek daug nebendravo. Kaip naujos komunikacijos priemonės keičia mūsų politiką, visuomenę ir gyvenimą? Kaip turėtume kalbėti apie svarbius mūsų gyvenimo klausimus? Kaip komunikuoti turėtų mūsų valstybė, kaip priešintis informacinius karus kariaujančioms kaimynėms? Ką mums komunikuoja ir kokias klaidas daro dėl mūsų palankumo besikaunantys politikai, verslininkai ir prekės ženklai?

Bandys pažaboti televizijų transliuotojus internete (77)

Trečiadienį pasiūlytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose. Jomis siūloma suteikti galimybę blokuoti televizijų turinį rodančias interneto svetaines, kurios nėra užsiregistravusios Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Ar tik sutapimas, kad toks pasiūlymas pateiktas po didelio ažiotažo susilaukusių laidų „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“?

LRT taryboje – trys nauji nariai (17)

LRT taryboje veiklą pradėjo trys nauji nariai, žinomi visuomenininkai – žurnalistė, viešųjų ryšių profesionalė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, signataras, ambasadorius Vytautas Plečkaitis ir dailininkas Raimondas Savickas. Jie pakeitė kadenciją baigusius Česlovą Juršėną, Edmundą Ganusauską ir Tomą Eitutį, pranešė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.

DELFI debatuose – R. Budbergytė ir A. Kubilius (30)

Antradienį nuo 11 val. DELFI konferencijoje diskutuos finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė ir opozicijos lyderis, konservatorių kandidatas į finansų ministrus Andrius Kubilius.