Šiuo metu valstybės paramą žiniasklaidai koordinuoja Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF). Įstaiga disponuoja nemenkais pinigais – vien kultūros ir švietimo projektams SRTRF šiemet paskirstė daugiau kaip 7,16 mln. Lt.

Parlamentarai norėtų, kad SRTRF pakeistų nauja institucija – „Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas“.

Pavadinimo pakeitimas – toli gražu ne viskas. „Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas“ turėtų vadovautis perrašytomis paramos skirstymo gairėmis.

Dabar SRTRF pinigus skirsto pagal šešias programas, kurias parlamentarai nori kardinaliai pakeisti. Seimo nariai siūlo atsisakyti kultūros ir meno leidinių bei šviečiamojo pobūdžio leidinių finansavimo – programų, kurioms vien šiemet teko per 7 mln. Lt. Šiuos punktus programose keičia nauji: „nacionalinės periodinės spaudos“ ir „regioninės periodinės spaudos“ programos. Be to, siūloma atsisakyti ir finansavimo vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo projektams.

Radiją ir televiziją parlamentarai nori išskirti į dvi atskiras programas, internetinės žiniasklaidos programa liktų nepakeista.

Pertvarką Seimo nariai nori įgyvendinti skubiai – siūloma, kad jų teikiamos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos įsigaliotų jau liepą, taip perrašant pinigų skirastymo taisykles ir vietoj SRTRF įkuriant „Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą“.

Nauja įstaiga – daugiau skaidrumo

Jaroslavas Narkevičius
Vienas pataisų iniciatorių, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius DELFI teigė manantis, kad dabartinė struktūra neužtikrina pakankamo paramos skirstymo skaidrumo.

„Komitetas (Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – DELFI) apsisprendė, kad toks kelias būtų geriausias ir efektyviausias. Todėl pateikėme tokį pasiūlymą. (...) Ta įstaiga būtų skaidresnis būdas, kaip skirstyti racionaliau pinigus“, - kalbėjo J. Narkevičius.

Paklaustas, kas būtent užtikrintų didesnį skaidrumą, pašnekovas nurodė vieną skaidrumo faktorių – patį būsimąjį „Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą“. „Būtent ta sturktūra, kokią mes siūlome. Mums atrodo, pozicija komiteto buvo, kad toks veiksnys būtų geresnis“, - įsitikinęs J. Narkevičius.

Anot politiko, kultūros, švietimo ir jaunimo programų neatsisakoma – esą žiniasklaidos priemonės galės pretenduoti į savo sričiai skirtus piniginius išteklius ir juos panaudoti šioms funkcijoms. Pašnekovo žodžiais, į siūlomas programas išsitektų ir „visos kitos sritys“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)