Praėjusią savaitę prezidentės pateikti siūlymai griežtinti atsakomybę už skleidžiamą dezinformaciją ir plėsti informacijos prieinamumą Europos Sąjungos (ES) kalbomis, apribojant rusišką, galiotų ir Estijoje registruotai kompanijai AS „Viasat“, kuri iki šiol nepateko į retransliuotojo apibrėžimą.
DELFI jau rašė, kad kuomet Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimu kabelinės televizijos nutraukė kanalų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliacijas, „Viasat“ palydovinė televizija rusiška propaganda gyventojus maitino ir toliau. „Viasat“ registruotas ne Lietuvoje ir pagal dabar galiojančius teisės aktus nepriklauso LRTK jurisdikcijai. Jei prezidentės pataisoms Seime būtų pritarta, situacija pasikeistų.
Įstatymu taip pat siūloma numatyti, kad už karo propagavimą ir kurstymą, raginimus kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę LRTK galėtų ne tik svarstyti transliavimo ar retransliavimo licencijos sustabdymo ar nutraukimo klausimą, bet ir skirti iki 100 tūkst. litų siekiančias baudas.
„Viasat“: pasiūlymas įdomus
Minėtą 15 proc. sudaro tokie kanalai kaip „REN TV Baltija“, „Ochota y Rybalka”, „TV1000 Ruskoje Kino“, „NTV Mir“, „RTR Planeta“, „Pirmasis Baltijos kanalas“ ir keletas kitų. „Kol kas per anksti komentuoti šį pasiūlytą įstatymą ir galimą jo poveikį. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mes visuomet laikomės įstatymų, galiojančių mūsų verslui“, – tvirtino G. Galkauskas.
Tikisi auklėti baudomis
LRTK pirmininko Edmundo Vaitekūno teigimu, siūlomame įstatymo projekte daug gerų dalykų. Komisija dar pavasarį Seimo komitetams siūlė parengti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatant komisijos galių stiprinimą bei apibrėžiant atsakomybės klausimus. „Džiugu, kad prezidentė atkreipė į tai dėmesį“, – teigė E. Vaitekūnas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad didžiosios Rusijos programos registruotos ES šalyse. „Norint, pavyzdžiui, taikyti sankciją visam kanalui apskritai, jei toks kanalas registruotas ES šalyse, yra nemaža procedūra, reikia kreiptis į Europos Komisiją. Buvo 3 mėnesiai, per kuriuos buvo galima sankcijas taikyti ne pačiam kanalui, o programai“, – aiškino E. Vaitekūnas.
Be to, pagal siūlymą, LRTK galės skirti gana dideles baudas. Tai, E. Vaitekūno nuomone, pagerins situaciją reaguojant į neretai pasitaikančius pažeidimus.
Kabelinės nemato galimybių prigriebti „Viasat“
Tuo metu Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos pirmininkė Vaiva Žukienė stebisi pasirodžiusiomis pataisomis. Ji primena, kad prie Kultūros ministerijos sukurta darbo grupė, kuri taip pat rengia įstatymo pataisas.
„Dėl „Viasat“ – būtų gerai, kad taip ir būtų, bet iš to, kiek paskaitėme pataisas, nematome kažkokių didelių galimybių „Viasat“ prigriebti. Nes, pavyzdžiui, jis savęs nelaiko retransliuotoju, kaip mes tą suprantame. Antra, tarkime, „Viasat“ prigriebs, o kaip bus su tomis įmonėmis, kurios platina, tarkime, korteles arba prieigą prie interneto resursų, kada programas puikiausiai gali žiūrėti turėdamas internetą“, – klausia V. Žukienė.
Pasak V. Žukienės, asociacija yra pateikusi siūlymus ir nori, kad kabelinių televizijų veikla būtų reglamentuojama kaip visoje ES – kaip elektroninių ryšių veikla. „Mes nemanome, kad esame atsakingi už tų programų turinį. Mes esame retransliuotojai, mes imame gatavą produktą“, – kabelinių televizijų poziciją aiškina V. Žukienė. Pasak V. Žukienės, dabartinis Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad retransliuotojai retransliuojamoje programoje nieko keisti negali. Taigi, sako ji, restransliuotojai nėra atsakingi už rodomas programas ir jų turinį.
Be to, nors programos gaminamos Rusijoje, tačiau teisiškai jos – ES valstybių programos: ten registruotos ir turi tų šalių išduotas licencijas. „LRTK turėtų dirbti su tomis institucijomis, kurios rusiškoms programoms išdavė licencijas. Tai kur šioje vietoje retransliuotojo misija? Jokia“, – dėstė asociacijos vadovė.
„Viasat“: didesnis reguliavimas situacijos nepakeis
„Sunku suprasti, kodėl visame šiame kontekste išskiriamas tik „Viasat“. Draudimas rodyti rusiškus kanalus yra pasibaigęs jau liepos mėnesio pradžioje ir visi Lietuvos operatoriai toliau sėkmingai ir savanoriškai rodo šiuos kanalus. Retransliuotojų siūlomuose paketuose yra daugybė rusiškų kanalų ir bandymas suversti visą kaltę „Viasat“ yra tik labai patogi kitų operatorių pozicija, nukreipiant dėmesį nuo savęs. Prezidentės siūlomos pataisos labiausiai paliestų pačius retransliuotojus, kuriems reikėtų galvoti, ką daryti su rusiškais kanalais. Tuo tarpu „Viasat“ pakete rusiški kanalai nevaidina tokios didelės svarbos, nes žmonės mus dažniausiai renkasi dėl sporto, kino ir dokumentikos kanalų“, - rašoma „Viasat“ antradienį išplatintame komentare.
„Viasat“ atstovų teigimu, didesnis mokamos televizijos reguliavimas situacijos nepakeistų, nes pasienio regionų gyventojai rusiškus kanalus turi galimybę matyti ir taip.
„Manome, kad didesnė mokamos televizijos rinkos reguliacija situacijos iš esmės nepakeistų, nes rusiškus kanalus net su paprasta televizijos antena gali matyti žmonės, gyvenantys pasienio regionuose su Rusija ir Baltarusija. Rusiški kanalai taip pat lengvai matomi internetu ir netgi per išmaniuosius televizorius, kai kurie jų parduodami su iš anksto instaliuotomis aplikacijomis, leidžiančiomis žiūrėti rusiškus kanalus. Per pastaruosius mėnesius negirdėjome nei vienos LKTA ar LRTK iniciatyvos kaip spręsti šią problemą“, - teigiama komentare.
