Tačiau, kaip paaiškėjo, Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kuri savo iniciatyva privalėtų aiškintis, kas įžeidinėjimais siekia sumenkinti Lietuvą, jos žmones, istoriją ir valstybingumą ar net viešai kursto susidoroti. Vienintelė gynyba yra mūsų pačių rankose – oficialiai su pareiškimu kreiptis į policiją ir prokuratūrą.
Anksčiau Generalinėje prokuratūroje veikė Specialiųjų tyrimų skyrius, kuriame dirbantys pareigūnai tyrė nusikaltimus žmoniškumui, asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. Prieš dvejus metus jį panaikinus, nusikaltimus valstybingumui privalo tirti visi Lietuvos policijos ir prokuratūros pareigūnai, tačiau, rodos, jie savo iniciatyva nepajudina nė piršto, kad užkirstų kelią Lietuvos ir jos žmonių menkinimui interneto komentaruose.
Maža to, policija net nepastebi, kas vyksta aplink mus gatvėje – kai gegužės 9-ąją sostinės Antakalnio kapinėse prosovietinio judėjimo „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas atsinešė plakatą su prieš Lietuvos žmones represijas vykdžiusio Josifo Stalino portretu, viešą renginį stebėję policininkai Rusijos piliečio nė nesulaikė, o tyrimo ėmėsi tik tuomet, kai DELFI paskelbė apie V. Ivanovo neteisėtus veiksmus Lietuvos teritorijoje.
Svarbiausia – tinkamai užduoti toną
Internetinę erdvę stebintys Lietuvos specialiųjų tarnybų ekspertai sako, kad prorusiškų jėgų komentatoriai Lietuvos interneto naujienų portaluose suaktyvėjo 2005-2007 m., tačiau ypač intensyvus mūsų šalies ir gyventojų menkinimas, o tiksliau sakant, dergimas pastebimas jau mažiausiai gerą pusmetį.
„Žydšaudžių tauta, turinti būti dėkinga Stalinui, kad ištrėmė bolševikus, nes kitaip su jais būtų susidoroję keršto ištroškę lietuviai“, – tokio pobūdžio komentarai internete prie įvairių su politika ar šalies vidaus gyvenimu siejamais straipsniais jau, rodos, nestebina bent retkarčiais juos perskaitančių skaitytojų.
Ekspertai pastebi, kad vos tik pasirodžius politiniam straipsniui, iš karto pasirodo ir neigiamo pobūdžio komentarai – niekinamas valstybingumas, šaipomasi iš valstybės politikos ir aukščiausių pareigūnų, net nesibaiminama prezidentės ir premjero išvadinti įvairiausiais necenzūriniais žodžiais.
„Vykdydami stebėseną susidarėme įspūdį, kaip tokie asmenys veikia – vienas asmuo gali nukreipti minios mąstymą, kai parašo, kad yra labai blogai, jam antrina kitas komentatorius, po to – trečias, ketvirtas, ir taip komentatoriai nukreipiami tam tikra prasme. Žinant minios psichologiją, patirties turintis psichologas gana lengvai gali suvaldyti minią, iš pradžių labai svarbu užduoti toną, suteikti diskusijos pradžią, o paskui, jeigu kyla karšta diskusija ir pasipila daug komentarų, išsilaikyti gale, juk dažniausia žmonės skaito paskutinius komentarus“, – sakė analitikai.
Jie neabejoja – Lietuvoje veikia didžiosios kaimynės specialiųjų tarnybų pasamdyti asmenys, specialiai rašantys komentarus internete. Neseniai jiems į rankas net pakliuvo vienos organizacijos laiškas, tiesa, rašytas Ukrainoje: asmenys buvo kviečiami įstoti į grupę komentarams internete rašyti. Laiške buvo išdėstyta, kaip jie turės ir ką rašyti, kaip tarpusavyje bendraus ir t.t.
„Tai parodo vieną iš veikimo modelių, tačiau kažkas neatsargiai pasielgė ir visa verbavimo programa išlindo į viešą erdvę“, – sakė specialistai.
Negalima nepastebėti
Kad Lietuvai nedraugiškos valstybės siekia menkinti Lietuvos suverenumą, istoriją, valdžią, vykdomą užsienio ir vidaus politiką, yra pastebėję ir Valstybės saugumo departamento (VSD) analitikai. Pasak jų, prieš Lietuvą yra vykdoma aktyvi informacinė, ideologinė ir istorijos „perrašymo“ politika – kurstoma etninė ir politinė nesantaika, skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos demokratine politine sistema.
„Žmogus, kuris bent šiek tiek stebi viešąją erdvę, negali nepastebėti, kad Lietuva yra atakuojama Rusijos specialiųjų tarnybų, tai akivaizdžiai matosi ne tik komentaruose, bet ir versle, ir politikoje – jau perkamos ir mūsų žiniasklaidos priemonės“, – neslėpė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Pasak jo, priešiškai Lietuvai nusiteikusių valstybių aktyvumas jautėsi ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu surengtos „didelės atakos per komentarus“.
„Anksčiau jie neatakavo lietuvybės, Lietuvos istorijos, aišku, buvo tokių labai nešvarių, negražių komentarų – esu įsitikinęs, kad taip reiškiasi ne vien tik mūsų komentatoriai, bet ir prie to rankas pridėjusios Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos. Tų ženklų yra. Visiškai pritarčiau nuomonei, kad yra akivaizdu, jog čia, Lietuvoje, aktyviai yra dirbama siekiant paniekinti, sukiršinti, pažeminti ir pan.“, – H. Mickevičius sakė, kad specialių tyrimų Žmogaus teisių stebėjimo institutas nėra atlikęs, tačiau tai pastebi kaip Lietuvos pilietis.
Informaciniai karai: kaip žlugdyti priešą be ginklų?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius teigia, kad informaciniuose karuose internetinė erdvė ir komentarai atlieka gana svarbią funkciją, tačiau nebūtinai visuotinę. Ši erdvė, anot mokslininko, palanki psichologinių operacijų vykdymui – kitaip tariant, šioje erdvėje galima skleisti tam tikrą informaciją, gandus, siekti paveikti publiką, daryti įtaką žmonių emocijoms, mąstymui.
„Jeigu žiūrėti į šitą fenomeną iš psichologinių operacijų perspektyvos, tai galimi įvairūs pritaikymai. Vienas iš būdų yra dirbtinio „triukšmo“ sukūrimas. Pavyzdžiui, yra įvairių netolerancijos temų, prie kurių atsiranda šimtai ar net tūkstančiai komentarų. Aišku, iš dalies pačios temos yra labai emocinės, pritraukia natūralių komentatorių, bet staiga atsiranda ir tokių itin aktyvių, tad kyla klausimas, kiek jie visi savarankiški“, – teigė politologas.
Antroji psichologinių operacijų variacija internetinėje erdvėje – tikslingų, manipuliuotojui palankių žinių skleidimas. Anot mokslininko, tradiciškai manipuliuotojai gandus rinkdavosi skleisti populiariausiose susibūrimų vietose – kirpyklose, turguose, kitose masinio susirinkimo vietose. Šiais laikais gandus galima skleisti populiariuose portaluose, socialiniuose tinkluose.
„Jeigu pastebėtumėte, atsiranda tam tikri komentarai, kurie atkartoja ta, tikras mintis kaip šablonus. Pavyzdžiui, „sovietiniais laikais buvo geriau“ ir surašoma kokie dešimt punktų. Arba „Atominės elektrinės nepastatysite todėl...“ ir išvardijami kokie penki punktai. Tai atrodytų nekaltas žinios įterpimas. O kadangi tuose komentaruose sukasi daug skaitovų, labai paprasta ištiražuoti žinią. Paskui tie patys emocionalūs skaitytojai ir komentatoriai pasiima, nusikopijuoja ir viskas eina pagal „Copy-Paste“ principą toliau“, – pasakojo N. Maliukevičius.
Politologas taip pat neatmeta galimybės, kad komentarais gali būti bandoma pritaikyti tam tikrą psichologinį spaudimą.
„Galima būtų daryti prielaidą, kad daugelis autorių, kurie savo medžiagas publikuoja, po to vienaip ar kitaip pasiskaito atsiliepimus. Galima tam tikras technikas ir informacijas taikyti tiesiogiai autoriui. Tarkime, galima operuoti tokiomis sąvokomis, kaip „Rusijos agentas“, „parsidavėlis“, „išdavikas“ ir panašiai“, – sako mokslininkas.
Manipuliacija – sena kaip pasaulis
N. Maliukevičius atkreipia dėmesį, kad tokios informacinių karų ar psichologinių operacijų strategijos nėra kažkas naujo – naujos yra tik technologijos, kurios tapo tokių operacijų platforma.
Tais laikais, kai interneto nebuvo, informaciniai karai vis tiek vyko, psichologinės operacijos būdavo vykdomos kitomis priemonėmis. Tarkime, vykstant ginkluotam konfliktui būdavo bandoma gandais ar atsišaukimais paveikti priešo moralę.
„Šiuo atveju reikia suprasti tokį dalyką – technologija pratęsė tam tikrą viešos erdvės kontrolės galimybes. Technologija nauja, bet pati idėja apie šios erdvės kontroliavimą, manipuliavimą pagal savo norus ir intencijas visada išlieka“, – sako N. Maliukevičius.
Politologas taip pat pažymi, kad nors informacinio lauko kontrolė yra perdėtai sureikšminama, tačiau, jo teigimu, norint efektyviai manipuliuoti informaciniame lauke nereikia visko kontroliuoti – užtenka efektyviai paskleisti tau naudingą informaciją, sukurti naujienos tiražuotojus ir komunikacinė grandinė pradės veikti savaime.
„Oponentas iškart atsiduria sudėtingoje situacijoje – ką tu čia beapkaltinsi, kur ieškosi tų baubų?“ – sakė mokslininkas.
Kodėl tautininkai negina Lietuvos garbės
Kasmet Kovo 11-osios eitynes rengianti ir lietuviškumo sklaidą propaguojanti Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga neketina kovoti su mūsų valstybę dergiančiais interneto komentatoriais, nors jos lyderis Julius Panka ir pripažįsta, kad jo nestebina prorusiškų jėgų suaktyvėjimas komentaruose.
Pasak jo, prieš lietuvybę nukreipti komentarai internete yra rašomi sąmoningai. „Taip norima iššaukti atitinkamą reakciją iš pačių lietuvių, kad jie irgi komentuotų, įžeidinėtų ar kitas valstybes, ar kitas tautas“, – įsitikinęs jis.
Paklaustas, kodėl jo vadovaujama Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga nesiima priemonių sutramdyti lietuvybę niekinančius komentatorius, J. Panka teigė, esą tam reikia resursų. Jis kėlė klausimą, kodėl Lietuvos garbės nuo įžūlių komentatorių negina tautinių ar seksualinių mažumų teises puoselėjančios organizacijos.
„Mums buvo kilusi mintis užsiimti komentarais, tačiau kiekvienas darbas reikalauja resursų, mes pasirenkame kitą veiklos sritį – organizuodami įvairius renginius stengiamės žmones priartinti prie tautiškumo, sugrąžinti prie tradicinių vertybių. Sėdėti prie interneto ir rašyti skundus? Manau, žmogus tam turi turėti pašaukimą“, – sakė J. Panka.
Virtualus pasaulis tiesiogiai veikia žmogaus smegenis
Pasak komentarų stebėseną vykdančių specialiųjų tarnybų ekspertų, internetas yra puiki erdvė, suteikianti galimybę esant nematomam skleisti savo idėjas – šiuolaikinės technologijos sudaro tokias galimybes, kad žmogus virtualioje erdvėje gali virsti bet kuo ir išsakyti tai, ko galbūt viešai ir neišdrįstų.
„Jeigu komentarų niekas neskaitytų, jų ir nebūtų, niekas jų nerašytų – manome, kad komentarus žmonės nuolat skaito ir tai jiems daro tam tikrą poveikį. Tyrimai yra atskleidę, kad vien interneto komentarai gali apie 10 proc. gyventojų daryti poveikį. O kur dar televizija, radijas, laikraščiai? Galutiniame rezultate turime masę žmonių, kuriuos galima paveikti, tarkim, prieš rinkimus ir t.t.“, – pažymėjo komentarų stebėseną atliekantys ekspertai.
Pasak jų, yra didelė dalis žmonių, kurie komentarų nerašo, bet juos tik skaito. „Virtualus pasaulis tiesiogiai veikia žmogaus smegenis“, – pažymėjo analitikai.
Nuolat neigiami ir prieš Lietuvą nuteikti komentarai gali paveikti visuomenę taip, kad jokios valdžios pastangos pakeisti padėtį valstybėje neduos naudos. „Valstybė yra mūsų kiemas, o kai joje virtualioje erdvėje yra šiukšlinama, susidaro nuomonė, jog mes gyvename blogoje, šiukšlinoje valstybėje, tai ypač jaučia išeiviai, emigrantai ir net Lietuvos kariai, dalyvaujantys įvairiose misijose – bandoma įteigti, kad esame okupantai. Iš tikrųjų komentarai neatspindi tikrosios padėties valstybėje“, – pažymėjo jie.
„Jeigu tai daroma ilgai ir profesionaliai, tam tikri rezultatai matosi – kaip piliečiai žiūri į savo valstybę, kokios jų nuotaikos, taip susidaro visuomenėje vyraujanti nuomonė. Akivaizdu, šį darbą atlieka ne vienas žmogus, tačiau organizatorius išaiškinti yra labai sudėtinga. Veikimo schema nėra sudėtinga – kad surastum asmenis, kurie tau dirbtų, praktiškai net nereikia su juo akis į akį susitikti. Yra patalpinamas kur nors skelbimas ir nurodoma, jog galima susisiekti elektroniniu paštu, vėliau kad duotum nurodymus, ką ir kaip komentuoti, gali siųsti SMS ar elektroninius laiškus. Kad kontroliuotum jų darbą, vėlgi nereikia susitikti – gali sėdėti ir stebėti, kaip dirbama. O atlygį sumoki pasinaudodamas elektronine bankininkyste. Tam ieškomi tik savo darbą gerai išmanantys žmonės – jiems tai normalus darbas“, – kalbėjo ekspertai.
„Manau, žmonės turėtų būti labiau sąmoningi, mums trūksta susitelkimo, be to, ir politinė valdžia turi daug padaryti – per 20 metų nelabai kas buvo daroma. Pas mus suvešėjęs ekonomizmas – manoma, kad svarbu tik ekonomika, o kiti klausimai savaime susidėlios ir bus gražu, jeigu žmonės gerai ekonomiškai gyvens, būsime ekonomiškai nepriklausomi. Tai gana ribotas požiūris“, – pažymėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas H. Mickevičius.
Visos viltys dedamos į policiją ir prokuratūrą
Generalinės prokuratūros duomenimis, 2013 m. buvo pradėti 49 ikiteisminiai tyrimai, susijęs su kurstymu dėl tautybės. Tuo metu 2012 m. pareigūnai tyrė tik 58 atvejus. Tiesa, šie tyrimai nėra susiję su lietuvybės niekinimu – savo teises gynė kitataučiai.
Pasak prokuratūros atstovės Vilmos Mažonės, prokurorai nėra įpareigoti vykdyti stebėseną interneto komentaruose.
„Mums nėra priskirta tokia funkcija, tačiau galime pasakyti, kad yra labai aktyvios nevyriausybinės organizacijos, kurios informuoja apie viešojoje erdvėje padarytas galimas nusikalstamas veikas“, – sakė ji.
Tuo metu ekspertai pastebi, kad situacija galėtų pasikeisti, jeigu atsirastų vadinamoji pirmoji byla dėl valstybingumo, istorijos ir žmonių niekinimo interneto komentaruose. „Parodomasis atvejis turėtų priversti susimąstyti“, – sakė jie.
Tiesa, ar tas parodomasis atvejis bus, neaišku – pareigūnai nėra įpareigoti pradėti tyrimus savo iniciatyva. Maža to, kol kas nėra skiriamas ypatingas dėmesys valstybingumui grėsmę keliantiems nusikaltimams – praėjusių metų pavasarį Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga kreipėsi į prokurorus prašydami įvertinti Jurijumi Subotinu pasivadinusio asmens komentarą viename naujienų portale – vyras neigė 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, teigdamas, kad ne SSRS, o „sąjūdiniai organizavo žudynes“.
Iki šiol surasti komentarą rašiusį asmenį pareigūnams nebuvo sudėtinga, tačiau šįkart prokurorai ir policija nusprendė, kad komentaro autorius jiems nepasiekiamas – esą nepavyko jo nustatyti.
Pagal įstatymus už komentarus atsako jų autoriai
Ikiteisminius tyrimus dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę atliekantys pareigūnai pabrėžia, kad už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Ji gresia ir už smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Gresia atsakomybė ir už įžeidinėjimus, ir už šmeižtą
Valstybė gina ir saugo asmens lygiateisiškumą bei sąžinės laisvę. Tokios bylos nėra privataus kaltinimo, todėl dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į pareigūnus gali kreiptis ne tik tas asmuo, apie kurį yra komentaras, bet ir kiti asmenys.
Be to, gresia baudžiamoji atsakomybė ir už šmeižtą ar įžeidimą.
Apie netinkamus komentarus DELFI skaitytojai raginami informuoti redakciją.
