Elgesys, papiktinęs latvius: pritaikė patirtį iš Lietuvos?

Verslo perėmimai iš vienų rankų į kitas gali atrodyti ne tiek svarbūs, kol tai neatsiliepia vartotojams. Dažniausiai konkurencija yra skatinama būtent dėl didesnės naudos žmonėms: kai susiformuoja monopolis, galima tikėtis ir monopolistinių kainų.

Baltijos šalių žiniasklaidos versle vyksta permainos ir dėl to Lietuvos konkurencijos taryba jau kuris laikas analizuoja pernykštį dviprasmiškai rinkos dalyvių vertinamą įsigijimą, kai Lietuvoje portalą „15min.lt“ valdanti Estijos žiniasklaidos grupė „Eesti Meedia Group“ įsigijo „Allegro Baltics“ (dabar - „Allepal“ ), didžiausią skelbimų portalų grupės „Diginet“ akcininkę Lietuvoje.

Naudotų automobilių pardavėjai ir NT brokeriai pastebėjo, kad beveik visus skelbimų portalus supirko viena bendrovė, tad nebeliko rimtos konkurencijos, o tai atveria kelią kainų pokyčiams.

Rugpjūtį buvo paskelbta apie naujus sandorius Latvijoje: naujienų agentūrų grupę „Baltic News Service“ (BNS) valdanti Estijos investicinė bendrovė „UP Invest“ įsigijo didžiausią naujienų agentūrą Latvijoje LETA.

Tačiau veikiausiai tam, kad būtų išvengta Latvijos konkurencijos tarnybos situacijos vertinimo, ar yra kuriama neleistina monopolija, „UP Invest“ Latvijoje pardavė dalį turto - Estijos pilietis Arno Mägi įsigijo „BNS Latvija“, skelbė DELFI.ee. A. Mägi iki šiol Estijoje buvo žinomas kaip bankroto administratorius, bet ne investuotojas.

DELFI susisiekė su A. Mägi dėl situacijos komentaro, tačiau nei jis, nei „UP Invest“ savo pozicijos dar nepateikė.

Abejonių dėl sandorių žiniasklaidos versle tarp Estijos ir Latvijos įmonių bei investuotojų jau iškėlė šių šalių žiniasklaida.

A. Mägi Estijos laikraščiui „Äripäev“ yra teigęs, kad pastaruosius 10 metų dirbo bankroto administratoriumi, tačiau jam ši veikla pabodusi, tad jis ieškojo įdomesnio darbo. Pasak jo, naujų galimybių atsirado per kolegas ir, jei viskas klosis kaip planuojama, bendrovė „Nagorno AMP Investments Ltd“ nuo rugsėjo taps Latvijos žiniasklaidos rinkos dalimi.

Apie „BNS Latvija“ pardavimą rugpjūtį paskelbė tiriamoji Latvijos televizijos programa „de facto”. Nors tuo metu Latvijos įmonių registras „Lursoft“ vis dar skelbė, kad Estijos „BNS Group“ valdo įmonę „BNS Latvija“, tačiau „UP Invest“ valdybos narys Svenas Nuutmannas Estijos laikraščiui „Äripäev“ patvirtino, kad pardavimo sandorį planuojama baigti rugpjūčio pabaigoje. Anot jo, viena priežasčių – konsultantų vertinimai, kad abi Latvijos naujienų agentūros - „BNS Latvija“ ir LETA - negali atsidurti vienose rankose.

Estijos „BNS Group”, valdanti bendroves „BNS Latvia“, „BNS Lietuva“ ir 51 proc. Estijos bendrovės „BNS Akadeemia“, priklauso Estijos investicijų įmonei „UP Invest“, skelbia ši investicijų įmonė savo tinklalapyje.

Lietuvoje ir Latvijoje įstatymai panašūs – ar pritaikyta ta pati schema?

Visose Baltijos šalyse veikiančios advokatų kontoros LEXTAL partnerė ir advokatė Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė sutiko šias rokiruotes įvertinti iš teisinės perspektyvos.

Ji primena, kad Latvijoje būtina apie numatomą įvykdyti koncentraciją pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą, jeigu sujungiamos didelių apyvartų įmonės arba iš esmės padidėja konkretaus savininko dalis rinkoje. Lietuvoje reikia pranešti apie koncentraciją esant analogiškoms sąlygoms.

„Kadangi Estijos piliečiui „BNS Latvija“ perleista prieš pat „UP Invest“ ir LETA susijungimą, būtų galima įžvelgti sąsajų su Lietuvoje įvykusiu skelbimo portalų bendrovių susijungimu, kai prieš susijungimą pelningiausia koncerno valdoma įmonė buvo perleista Nyderlandų fondui, kurio dalininkai nėra atskleidžiami, tačiau reikėtų įvertinti konkurencijos įstatymo nustatytus kriterijus“, - DELFI komentavo L. Šikšniutė-Vaitiekūnienė.

Pasak jos, jei bus nustatyta, kad nusižengta įstatymams, gresia baudos ir kita atsakomybė.
„Konkurencijos taryba gali skirti baudas, jei grubiai nusižengiama įstatymui. Latvijoje konkurencijos taryba, išaiškinusi, jog, nors ir privalėjo, susijungiantys ūkio subjektai nepateikė pranešimo apie koncentraciją, jiems gali skirti iki 1400 eurų baudą už dieną nuo tos dienos, kada turėjo būti pranešta apie koncentraciją“, - kalbėjo advokate.

Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvos Konkurencijos įstatymu, Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą ir tuo atveju, jeigu susijungiančių subjektų suminės pajamos neviršija įstatymo nustatytų ribų, bet koncentracija sustiprina dominuojančią subjektų padėtį arba dėl to itin apribojama konkurencija rinkose.

„Klasifikuotų skelbimų portalų atveju tokia teise Konkurencijos taryba ir pasinaudojo. Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje konkurencijos taryba taip pat gali pradėti taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą, kitiems ūkio subjektams pateikus pareiškimą dėl galimo įstatymo pažeidimo, ir savo iniciatyva, jei yra įtariama, jog tam tikri ūkio subjektų veiksmai prieštarauja konkurencijos įstatymui“, - paaiškino L. Šikšniutė-Vaitiekūnienė.

Advokatės nuomone, jei koncentracija atitinka Latvijos konkurencijos įstatymo kriterijus, bet būtų įrodyta, kad Estijos pilietis A. Mägi gali būti susijęs su „UP Invest“, tai būtų prielaida Latvijos konkurencijos tarybai pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto Konkurencijos įstatymo.

Pašnekovės nuomone, savo abejones Latvijos konkurencijos tarybai turėtų pareikšti tiek verslininkai, tiek vartotojai, jei sumažėjus konkurencijai jie dėl to nukentėtų.

„Įsigijimų struktūros kaip aptartoji paprastai sukelia šiokių tokių įtarimų, ypač tokiu atveju, kai jungiasi svarbūs rinkos dalyviai, tačiau būtina susijungimą įvertinti visapusiškai pagal galiojančius konkurencijos teisės reikalavimus. Konkurencijos teisės pažeidimų tyrimui, kaip jau minėta, yra svarbus ir aktyvus rinkos dalyvių dalyvavimas“, - apibendrino L. Šikšniutė-Vaitiekūnienė.

Kas vyko Lietuvoje

Lietuvos Konkurencijos taryba yra nutarusi savo iniciatyva aiškintis, kaip perimta netiesiogiai įgytos bendrovės „AllePal“ (buvęs pavadinimas „Allegro Baltics“) kontrolė. Bendrovės „Eesti Meedia“ Konkurencijos taryba prašo pateikti pranešimą apie koncentraciją.

Pernai gruodį „Eesti Meedia“ informavo Lietuvos konkurencijos tarybą, kad jos bendrovė Estijoje „Classify“ įsigijo 100 procentų Estijos „AllePal“ (ankstesnis pavadinimas „Allegro Baltics“) akcijų. Pagal įmonių nurodytas pajamas, Konkurencijos tarybos leidimo koncentracijai gauti nereikėjo.

Preliminariu Konkurencijos tarybos vertinimu, tikėtina, kad bendrovei „Eesti Meedia“ įgyvendinus minėtą koncentraciją buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija rinkose, susijusiose su klasifikuotų skelbimų portalų veikla.

„Konkurencijos tarybai abejonių dėl įgyvendintos koncentracijos sukėlė tai, kad „Classify“ įsigijus 100 procentų „AllePal“ akcijų, klasifikuotus skelbimų portalus www.aruodas.lt, www.autogidas.lt, www.autoplius.lt, www.domusplius.lt, www.skelbiu.lt ir kitus portalus valdančios įmonės tapo susijusiais ūkio subjektais“, - DELFI komentavo Lietuvos Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Darulienė.

Ji priminė, kad pagal Lietuvos konkurencijos įstatymo nuostatas, koncentracijos priežiūros procedūra yra atliekama tiek tuo atveju, jei koncentracijoje dalyvaujančios įmonės veikia Lietuvoje pačios, tiek ir tuo atveju, jei veiklą Lietuvoje vykdo tik su jomis susijusios įmonės.

Gavusi „Eesti Meedia“ pranešimą apie koncentraciją, Konkurencijos taryba vertins, ar įgyvendinta koncentracija nesukuria neigiamų pasekmių rinkos dalyviams ir vartotojams.

Anksčiau skelbta apie rinkos dalyvių įtarimus, kaip „Eesti Meedia“ galimai nuslėpė turimą žurnalų leidėjo akcijų kiekį per Nyderlandų bendroves tam, kad įsigytų skelbimų tinklalapius be Konkurencijos tarybos leidimo, nes bendrovių apyvartos po sandorių sumažėjo ir taip išslydo iš kontrolės mechanizmo.

Estijos bendrovė „Eesti Meedia“, kuriai priklauso naujienų portalas 15min.lt, dar iki 2014 m. vidurio valdė bendrovių „Plius“ bei „Žurnalų leidybos grupė“ akcijas. Įmonė „Plius“ administruoja tokius skelbimų portalus kaip autoplius.lt ir domoplius.lt.

Metų pabaigoje paskelbta, kad „Eesti Meedia“ pardavė kontrolinį 90 proc. pelningai veikusios „Žurnalų leidybos grupės“ (ŽLG) paketą Nyderlanduose registruotai „STAK Kemplake“ ir toliau liko valdyti bendroves „15min“ ir „Plius“ bei 10 proc. ŽLG akcijų.

Esą po tokių veiksmų Konkurencijos tarybos patvirtinimas perkant skelbimų portalus valdančią įmonę „Diginet LT“ yra nebereikalingas.

Paklausta, ar Lietuvos konkurencijos taryba galėtų imtis veiksmų dėl Latvijoje vykusių sandorių, L. Darulienė dėstė, kad apie šį atvejį turima nepakankamai duomenų.

„Konkurencijos taryba neturi duomenų apie nurodytą atvejį, todėl negali komentuoti šios situacijos“, - nuo komentarų susilaikė Konkurencijos taryba.

Tačiau priežiūra po sandorių žurnalų ir skelbimų rinkoje Lietuvoje bus tęsiama: paprašyta pateikti pranešimą apie koncentraciją.

„Konkurencijos taryba pradėjo koncentracijos priežiūros procedūrą savo iniciatyva, todėl net ir po „Žurnalų leidybos grupė“ pardavimo koncentracijos priežiūros procedūra bus atliekama“, - apibendrino ji.

Lietuvoje ir Latvijoje veikusios įmonės – susijusios

Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje veikusios įmonės yra susijusios su „Eesti Meedia“.

Lietuvos naujienų agentūra BNS paskelbė, kad farmacijos verslą valdantis Margus Linnamäe Estijoje taps vieninteliu „Eesti Meedia“ savininku, o pastaroji įmonė priklausys „UP Invest“.

Paskelbta, kad savo akcijas M. Linnamae ketina parduoti Martas Kadastikas, Meelis Luhtas, Andresas Kullas and Toomas Issakas, pranešė „Eesti Meedia“. Be to, paskelbta, kad „Eesti Meedia“ valdybos pirmininku taps „UP Invest“ valdybos narys Svenas Nuutmannas.

„Eesti Meedia“ valdo bendroves „Postimees“, „Kanal 2“, radijo stotis „Kuku“, „Elmar“ ir „Uuno“, regioninius laikraščius „Parnu Postimees“, „Sakala“, „Jarva Teataja“, „Virumaa Teataja“ ir „Valgamaalane“, skelbimų portalus kv.ee, osta.ee ir soov.ee, spaustuvę „Kroonpress“ bei naujienų ir skelbimų portalus Latvijoje bei Lietuvoje.