Tuo tarpu Finansų ministerija siūlo didinti tarifus, kad neaugtų Lietuvos pašto nuostoliai.
„Mes pasisakome už tai, kad kainos galėtų atitikti sąnaudas, bet yra paprastas dalykas - mes turime vertinti socialinį aspektą ir žiūrėti, kiek tai gali įtakoti regioninės žiniasklaidos veiklą ir kiek tai turėtų neigiamos įtakos regionams. Sprendimas yra nedidinti tarifų, nes dėl to labiausiai nukentėtų regionai“, - BNS sakė A.Šliupas.
Anot jo, siekiant, kad paslaugos kaina atitiktų sąnaudas, tarifus reikėtų didinti kelis kartus. A,.Šliupas pabrėžė, kad Lietuvos pašto nuostoliai dėl šios paslaugos pastaraisiais metais didėja.
„Tie nuostoliai didėja, nes turime išlaikyti tinklą. Kitas dalykas, periodinių leidinių mažėja, tai natūraliai sąnaudos dalinasi mažesnei daliai suteiktų paslaugų. Kaštai yra daugmaž vienodi ar net didėja, nes kalbame apie didėjantį minimalų atlyginimą, kuris tiesiogiai įtakoja sąnaudas, teikiant tas paslaugas ir natūraliai tie nuostoliai didėja“, - kalbėjo A.Šliupas.
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei 2015-2017 metais nedidinti tarifų ir palikti galiojančius įkainius. Ministerija skaičiuoja, kad šiemet paštas iš šios paslaugos patirs 14 mln. litų nuostolių.
Finansų ministerija suskaičiavo, kad mažėjant prenumeratos apimtims, nuostoliai per ateinančius 3 metus didės 2-3 mln. litų.
„Prognozuojama, kad kasmet periodinių leidinių prenumeratos skaičius gali mažėti apie 9-10 proc., todėl nuostoliai gali didėti ir per metus siekti apie 16-17 mln. litų - 2-3 mln. litų daugiau nei buvo iki šiol“, - rašo
Susisiekimo ministerijos teigimu, nekeičiant tarifų, metiniai nuostoliai siektų apie 15,7 mln. litų, o juos padidinus 30 proc., nuostoliai siektų 14,4 mln. litų, 50 proc. - 12,5 mln. litų, o 100 proc. - 8,7 mln. litų.
Anot ministerijos, norint, kad valstybė nekompensuotų nuostolių, kai kuriuos tarifus reikėtų didinti iki 4 kartų.