Tačiau DELFI kalbinti pašnekovai sako, kad ši tradicija pamažu nyksta, nes darbo rinkos situacija verčia darbdavius visus metus galvoti apie darbuotojų motyvavimą. Be to, dažnai išmokama kintama atlyginimo dalis jau pasibaigus finansiniams metams – kitų metų pradžioje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento vadovas Sigitas Besagirskas sako, kad tryliktojo atlyginimo tradicija yra atgyvenusi.
„Tai yra šiek tiek atgyvenęs dalykas, nors kai kurios įmonės yra pasilikusios šią tradiciją nuo sovietmečio. Tačiau tau jau ne dažna praktika. Labiau matoma tendencija, kad įmonės motyvuoja darbuotojus priklausomai nuo rezultatų ir daro tai dažniau: kas mėnesį, kas ketvirtį ir pan.“, – DELFI komentavo jis.
Tačiau, pasak pašnekovo, nereikia manyti, kad darbdaviai neskiria dėmesio darbuotojų motyvavimui.
„Bent jau tarp tų įmonių vadovų, su kuriais aktyviai bendrauju, nelabai esu girdėjęs, kad kas girtųsi, kad mokės tryliktąjį atlyginimą ar kalėdinę premiją. Tačiau darbuotojų motyvavimas, ypač kvalifikuotų, kurių trūksta, yra padidėjęs, bet ne per kalėdines premijas“, - teigė S. Besagirskas.
„Dažniausiai metinės premijos išmokamos IT ir panašiose įmonėse, kurios dirba su dideliais projektais. Tačiau įprastai visos įmonės stengiasi būti stabilios visus metus ir nuolat kelia darbuotojų motyvaciją. Kiek girdime iš darbdavių, jiems yra labai sudėtinga surasti motyvuotus, dirbti norinčius žmones. Taip pat įmonėms kasdienis galvos skausmas, kaip išlaikyti darbuotojų motyvaciją, taigi tryliktas atlyginimas čia tikrai neišgelbės“, - komentavo ji.
Išmoka mažiau nei žada
Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta kalėdinės premijas vadino reliktine praktika.
„Įmonės stengiasi to atsisakyti ir sieti kintamą atlygį su konkrečiu pasiektu rezultatu. Taigi vis daugiau įmonių kintamą atlygį išmoka ne gruodį, o sausį, vasarį ar net kovą, balandį, kai būna suskaičiuoti visi metiniai rezultatai“, - DELFI komentavo jis.
Pašnekovo duomenimis, daugiau nei 90 proc. Lietuvos įmonių turi kintamą atlyginimą.
„Tačiau tokia atlygio sistema taikoma nebūtinai visiems darbuotojams. Dažniausiai vadovai tikrai turi kintamą atlygį, galbūt žemesnės grandies darbuotojai jį ne visada turi“, - sakė E. Kajieta.
Pastaraisiais metais, anot jo, pastebima tendencija, kad papildomą atlyginimo dalį uždirbti tampa vis sunkiau.
Skaičiai rodo ką kita
Tačiau nepaisant specialistų kritiškos nuomonės, statistika rodo, kad vienkartines premijas darbuotojai vis dėlto gauna.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pernai ketvirtąjį ketvirtį didėjo 1,5 proc.
„Darbo užmokesčio padidėjimą 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. trečiuoju ketvirčiu, lėmė išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos, padidėjęs darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir kitos priežastys“, - rašoma Statistikos departamento pranešime.
Taip pat su metams baigiantis išmokėtomis vienkartinėmis premijomis buvo siejamas ir darbo užmokesčio sumažėjimas 1 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su praėjusių metų pabaiga.
Kas bus kitąmet?
Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1868,3 Lt atskaičius mokesčių.
Naujausioje ekonomikos apžvalgoje Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad įsivedus eurą realios gyventojų pajamos didės, vidutinis atlyginimas augs 5,1 proc.
Šiemet prognozuojama, kad vidutinio atlyginimo augimas bus apie 4,5 proc. Tuo metu tiek šiems, tiek kitiems metams prognozuojama atitinkamai 0,3 proc. ir 0,9 proc. infliacija.
