Tą patį patvirtina Vokietijoje įvedant eurą gyvenusi Aistė. „Parduotuvės šios strategijos ir toliau neatsisakė, tiesiog vietoj 9,99 buvo 4,99 ar 4,49“, – DELFI tvirtino mergina.
Jeigu nuo sausio Lietuva įsives eurą, tokiu atveju 1,99 Lt taptų 0,576 euro, o, pavyzdžiui, 9,99 Lt – 2,893 euro.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas laikosi nuomonės, kad ir įvedus eurą iš parduotuvių neišnyks skaičiais 99 besibaigiančios kainos.
„Esu įsitikinęs, ir šį įsitikinimą patvirtina kitų šalių patirtis, kad įsivedus eurą, tokių kainų kaip 1,99 euro, 3,99 euro ar 10,99 euro bus prekybos vietose. Kaip ir dabar kiekvienas prekeivis spręs individualiai ar prekės kainą nurodyti, pavyzdžiui, 2 eurus ar 1,99 euro“, – DELFI sakė jis.
Taip pat prekybininkų atstovas pabrėžė, kad euro įvedimo laikotarpiu bus siekiama, kad organizacijos narių parduotuvėse dvigubų kainų nurodymas būtų atliekamas griežtai laikantis įstatyminių reikalavimų bei rekomendacijų, tam, kad pirkėjai galėtų aiškiai matyti, kiek konkreti prekė kainuoja litais ir kiek eurais.
Planuojama, kad prievolė dviem valiutomis nurodyti kainas atsiras liepą paskelbus neatšaukiamą lito keitimo į eurus kursą ir galutinį Europos Tarybos sprendimą. Tai prekybininkai turės pradėti daryti per trisdešimt dienų.
Dviem valiutomis kainas reikės skelbti ir pusę metų po euro įvedimo.
Reikės taikyti į naują kainų suvokimą
„Manau, kad pradžioje viskas vyks taip, kaip reikalauja įstatymas ir rimtieji prekybininkai tikrai nenusižengs teisės aktams. Todėl iš pradžių turėsime neįprastas ir tikrai nepaklūstančias šiam dėsniui kainas. Tačiau per ilgesnį laiką tie, kurie yra linkę nustatinėti tokias kainas, prie jų sugrįš. Taigi vėl atsiras 69 ct vietoj 99 ct arba 1,99 Lt. Žodžiu, kainos sueis į naujus slenksčius“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Rinkodaros katedros vedėjas, profesorius Sigitas Urbonavičius.
Tačiau naujų kainų lentynėlių nustatytas turėtų užtrukti ne vieną mėnesį.
„Jokia paslaptis, kad ir patiems prekybininkams reikia šiek tiek laiko susivokti ir rasti naujas kainų kopėtėles, nes natūraliai įvairiose prekių grupėse nusistovi pakopos, kas laikoma pigu, vidutiniška ir brangu. Tokios kopėtėlės egzistuoja pirkėjo galvoje, o prekybininkai jau vėliau bando į jas pataikyti.
Tikslaus laiko nesiryžčiau prognozuoti, bet tai tikrai nėra savaičių ar mėnesių reikalas. Tai užtruks ne trumpiau nei metus“, – komentavo profesorius.
Jo teigimu, mada kainas nurodyti ne pilnais skaičiais, o, pavyzdžiui, 1,99 Lt yra atėjusi iš JAV.
„Yra nemažai paaiškinimų, kodėl taip elgiamasi, tačiau visi jie ateina iš ganėtinai seno laikotarpio, kai dar nebuvo elektroninių pinigų. Buvo manoma, kad žiūrinčiam žmogui pirmas kainos skaičius yra reikšmingiausias, antras mažiau reikšmingas, o kas po kablelio turėtų būti tarsi visai nereikšminga“, - teigė S. Urbonavičius.
Tai, pasak jo, ypač pastebima, kai kaina yra 9,99 Lt, tuomet dar skaičiuojama vienetais, o kai 10,3 Lt – jau dešimtimis. Tai pačiai taisyklei paklūsta ir 99 Lt lyginant su 100 Lt.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad kainas, kurios yra arti 10, 100 ar 1000 pabandė pakišti, kad nesimatytų papildomo skaičiaus, o kai tai pradėjo plisti vis labiau, atsirasdavo vis daugiau paaiškinimų, kodėl taip daroma. Vienas iš paaiškinimų buvo netgi toks, kad žmogui yra malonu gauti grąžą. Skamba nelabai rimtai, bet man yra tekę Vokietijoje susidurti, kaip prekybininkas instruktuodavo kasininkus, kad perkančiam kelias prekes grąžą reikia atiduoti ne viena, o keliomis monetomis, kad žmogui būtų maloniau“, - kalbėjo pašnekovas.
Dar vienas tokio pardavėjų elgesio paaiškinimas - eidamas apsipirkti žmogus išlaidas planuoja banknotais. Pavyzdžiui, jeigu tikisi išleisti 10, 20 arba 50 Lt, jis būna labai nepatenkintas, jeigu suma perlipa suplanuotą biudžetą, o jeigu jis į jį telpa ir dar gauna grąžos, apsipirkimą laiko sėkmingu.
„Ieškojau mokslinių straipsnių ir tyrimų, kuriais būtų įrodoma, kad tokios kainos padidina pardavimą arba pelną, bet tokių neradau“, - pridūrė VU profesorius.
Pašnekovo nuomone, žvelgiant labiau į priekį, tokios kainos ilgainiui turėtų išnykti, nes keičiasi ir žmonių mokėjimo įpročiai: vis dažniau mokama kortele, o tada grąžos negaunama.
DELFI primena, kad Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą.
Ten ir bus atsakyta į klausimą, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus. Liepą ES Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą. Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą.
