„Tik tai, kas yra susiję su įmonės reputacija ir su įmonės geru vaizdu visuomenės akyse, gali būti šiek tiek kontroliuojami. Jei darbuotojui kažkas patinka ar nepatinka, jis turėtų turėti visišką laisvę reikšti savo nuomonę“, - laidoje „Žvilgsnis“ sakė A. Dalikas.
Pasak jo, priimti kvietimus draugauti socialiniame tinkle reikėtų tik iš žmonių, kuriuos pažįstame ar esame turėję bent kažkokį kontaktą realiame gyvenime – kitu atveju mūsų socialinio profilio turinys yra nebefiltruojamas ir mes nežinome, kas jį gauna.
„Su nepažįstamais žmonėmis reikėtų labiau naudotis „Follow“ (sekti – red.) funkcija, kuri dabar yra „Facebooke“, ir paskatinti juos sekti jūsų viešus atnaujinimus, tuomet jie mato, ką jūs skelbiate visai viešai“,- kalbėjo A. Dalikas.
Jo teigimu, draugystės socialiniuose tinkluose tarp darbdavio ir darbuotojo skatinamos ypač iš darbdavio pusės:
„Iš darbdavio pozicijos aš tą labai skatinu, nes tai padeda susidaryti vaizdą, kokie yra mūsų darbuotojai iš tikrųjų, kaip bendrauja su savo pažįstamais ir koks jų tikrasis veidas. Kaip darbuotojas aš labai pamąstyčiau prieš tapdamas savo darbdavio draugu socialiniame tinkle – ar aš tikrai išsaugosiu savo veidą? Čia galbūt yra geras savęs filtras – ar tai, ką aš šneku, nepadarys man gėdos“ – kalbėjo A. Dalikas.
Iniciatorius tokių draugysčių, anot jo, turėtų būti darbuotojas, nes jam esą tai padaryti yra lengviau, o kai kviečia darbdavys, darbuotojas jaučia spaudimą, kad jį kažkas stebės.
„Pasiruošti, išsivalyti profilį prieš tai ir tada pasikviesti darbdavį (draugauti socialiniuose tinkluose – red.), kad viskas būtų labai gražu ir faina“,- teigė jis.
Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą klausykite čia.
