Nors ruduo jau atėjo, miestų gyventojai vis dar siekia pasidžiaugti paskutiniais šilto oro gūsiais ir vakarus leidžia prie stalelių lauko kavinėse. Jų komfortu besirūpinantys maitinimo įstaigų savininkai siūlo apklotus, tačiau ne visuomet pasitiki savo klientais – už juos prašo užstato ar jiems priklausančius pledus žymi specialiais ženklais. Taip elgiamasi baiminantis apklotus pasisavinančių žmonių, kurie šiuos ne tik pasiima namo, bet ir neša į kitas kavines.
© DELFI / Audrius Solominas

Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, apklotų naudojimą lauko kavinėse paskatino šalies klimatas. „Klientai labai greit priprato prie šios paslaugos ir, manau, nustebtų vėsų vakarą negavę pledo“, - kalbėjo ji. Visgi, maitinimo įstaigų savininkų teigimu, lankytojai ne visuomet saugo kavinės nuosavybę – užsimiršę pledus išsineša kartu su savimi.

Evalda Šiškauskienė
Evalda Šiškauskienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Apie 15 – 30 litų kainuojančius apklotus siekiama apsaugoti skirtingais būdais. Kol kai kurie verslininkai tikina jokių priemonių nepasitelkiantys, kiti sako, jog jos – tik būdas sustabdyti apklotų „migraciją“ tarp kavinių.

Pledų „migracijai“ sustabdyti – ženklinimas

Vienas iš būdų apsaugoti pledus nuo nesąžiningų klientų – jų ženklinimas. Taip elgtis nusprendė Vilniaus centre esančios kavinės „Balti drambliai“ vadovai. Įstaigos direktorius Aivaras Cibulskas sakė, kad tokiu atveju paprasčiau atskirti, kurie kavinėje esantys pledai iš tiesų priklauso jai, o kurie – ne. „Jie (pledai – DELFI) „vaikšto“ po visas kavines, pas mus „ateina“ iš kitų kavinių ir taip toliau. O kitame gale esančioje Vilniaus kavinėje teko rasti ir mūsų pledą, - pasakojo kavinės vadovas. - Tuomet mūsų nuolatiniai klientai ten buvo, jį paėmė ir pasakė - „taigi čia iš „Dramblių“. Tokių atvejų yra buvę“.

Aivaras Cibulskas
Aivaras Cibulskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kavinei „Balti drambliai“ priklausantys apklotai turi dažais nupurkštą apskritimą, iš kurio galima atskirti, kad tai – kavinės nuosavybė. Tokiu atveju kitos kavinės pledą lengviau atskirti ir patiems padavėjams.

„Tiesiog pastebime, kad pas mus irgi ateina žmonių su pledais iš kitų kavinių. Kai juos sukrauname, apžiūrime, randame ir kitų. Tiesiog pamatome, kad tai yra kitas pledas, o iš kur jis – nežinome“, - pasakojo A. Cibulskas. Jis sakė nežinantis, ar kai kurie žmonės pledus pasiima ar iš kitų maitinimo įstaigų atsineša specialiai. Visgi, joks mokestis ar užstatas už apklotus neimamas – klientams tereikia jo paprašyti. Jo vertė kavinėje siekia apie 15 litų, bet klientui jį apgadinus – apipylus gėrimu ar pradeginus cigarete – vertės atlyginti nereikia.

Už pledą – užstatas

Olga Belova
Olga Belova
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Čili“ tinklo picerijose situacija kiek kitokia. Vienoje iš šio tinklo picerijų iš klientų už pledą sėdint lauke prašoma 20 litų užstato. Bent jau apie tokį vėliau grąžinamą mokestį DELFI informavo picerijos Fabijoniškių g. darbuotojas. Pasiteiravus, ar užstatas reikalingas ir Gedimino pr. esančioje picerijoje buvo pasakyta, kad pledų šioje picerijoje kol kas apskritai nebesiūloma, nes po klientų pasisavinimų jų neliko.

Olga Belova, „Čili Holdings” marketingo departamento direktorė, paklausta apie užstatą už pledą vienoje iš picerijų, atsakė, jog tai – tik vienkartinis atvejis. „Kurį laiką svarstėme, ar nereikėtų už pledus imti užstato, tačiau apsisprendėme, kad mūsų klientų šiluma - svarbiau, tad užstato - neimsime. Visgi su DELFI žurnalistų pagalba užfiksavome atvejį, kai viename restorane buvo prašoma užstato - tai įvyko dėl to, kad informacija apie kompanijos sprendimą nespėjo pasiekti to restorano vadovų. Už tai nuoširdžiai atsiprašome klientų“, - kalbėjo ji.

Moters teigimu, apie tai, ar vertėtų prašyti užstato, buvo galvojama atsižvelgus į tai, jog kavinių pledai iš tiesų dingsta. „Savo klientų paprašome, kad pledai nebūtų išnešami už restoranų ribų. Visgi, kartais atsitinka taip, kad pledus pasiskolina ir pamiršta grąžinti. Ypatingai tokio „skolinimosi“ tendencija pastebima per naktį dirbančiuose restoranuose. Pavyzdžiui, vasaros pradžioje per kelias savaitės iš vieno pajūryje esančio „Čili” restorano buvo išnešti visi pledai - matyt, saulės vonių mėgėjai dar nebuvo pasiruošę staiga užklupusiai vasarai“, - juokavo pašnekovė.

Užstato prašoma kitoje Vilniuje esančioje kavinėje „Alaus studija“. Telefonu atsiliepusi kavinės darbuotoja Agnė sakė, kad šio dydis siekia 20 litų. Mergina sakė, kad pledų niekada nesisavina nuolatiniai klientai, tačiau kartais per savaitę jų gali dingti net keli. Jos manymu, taip įvyksta dėl pačių klientų užmaršumo. Visgi, tuo atveju, jei klientas, pavyzdžiui, atsiskaito kortele ir neturi grynųjų, randama ir kitų būdų kaip palikti užstatą. „Sutariame kažką – palieka mašinos raktelius, arba išvis nieko nepaimame, jei labai nori jo“, - sakė pašnekovė.

Pledų „skolinimasis“ - kliento sąžinės reikalas

Kai kuriose maitinimo įstaigose jokių priemonių apsaugoti apklotams nesiimama. „Vičiūnai“ įmonių grupės atstovė Indrė Tamašauskaitė sakė, kad įmonei priklausančiuose restoranuose joks mokestis ar užstatas už apklotus netaikomas. „Svečiui asmeniškai duodamas pledas, o vėliau padavėjas juos atsiima“, - teigė atstovė. I. Tamašauskaitė sakė, jog apklotai kavinėse siūlomi siekiant labiau rūpintis klientais: „Mums svarbu, kad mūsų svečiams būtų jauku ir šilta sėdėti lauko kavinėse, todėl atvėsus orams pasiūlome pledus”.

Kęstutis Markevičius
Kęstutis Markevičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius kalbėjo, kad jie užstato prašymu ar pledų ženklinimų taip pat neužsiima. „Galbūt mūsų restoranų vartotojai yra šiek tiek inteligentiškesni ar šiek tiek turtingesni ir jokių problemų nėra. - apie restoraną „Terazza“ kalbėjo K. Markevičius. - Turbūt arčiau Senamiesčio ar ten esančiose kavinėse tie pledai ir gali truputį labiau „paemigruoti“, bet pas mus tai nėra masinis reiškinys“. Jo manymu, net kai pledai dingsta, jie nebūtinai paimami tyčia. „Nemanome, kad taip elgiamasi piktybiškai. Yra buvę tokių atvejų (kai pasiima netyčia – DELFI), paskui atneša ir grąžina“, - teigė K. Markevičius.

Jis neslėpė, kad pledais apsigobti panorus visiems prie lauko stalelių sėdintiems klientams, kartais šių gali ir nepakakti. „Visų pirma, kai prastas oras, ne visi nori sėdėti lauke. - kalbėjo K. Markevičius. - Nėra taip, kad mes specialiai darytume tokių pledų trūkumą, tačiau jų yra šiek tiek mažiau, nei kavinėse vietų“. Jo teigimu, lietuviai jau įgudo panorę paprašyti pledo. „Mes, reaguodami į svečius, jei manoma, kad jų reikia daugiau, tai ir perkame daugiau. Žmonės yra linkę jų (apklotų – DELFI) ieškoti. Jeigu tu matai, kad tavo svečias ieško ir yra nepatenkintas, vadinasi, imamasi priemonių, kad jis būtų patenkintas“, - kalbėjo jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Niekada nesiskolinusią moterį užgriuvo solidi skola (10)

Viena Raguvėlės miestelio gyventoja gyvena kaip ant adatų. Dar liepos pabaigoje ji gavo...

Apribota Namų kredito unijos veikla (3)

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba iki 2017 m. spalio 20 d. apribojo Namų kredito unijos...

Tyrimas: lietuviai skiria vaikams kišenpinigių, bet kaip elgtis su pinigais nemoko

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (55...

Demografinis kūjis kirto ir dėvėtų drabužių verslui (196)

Dėvėtų prekių parduotuvių ypatinga gausa pasižyminčiame Panevėžyje šio verslo atstovai...

Turgums vis sunkiau konkuruoti su prekybos centrais (51)

Turgaviečių padėtis dabartinėje rinkoje tampa vis sudėtingesnė, o norint sudominti pirkėją...

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (172)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (50)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (528)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (27)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (70)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (2)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (142)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (84)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (12)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (24)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...