Tarptautinės ir vietinės įmonės sostinėje paprastai siūlo didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis Vidurio ir Ryto Europoje taip pat iš esmės skiriasi. 2016 m. rugsėjį „Paylab“-atliko tarptautinį darbo užmokesčio tyrimą, kurio metu buvo tirtas aukštesnės grandies vadovų darbo užmokestis devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių, rašoma bendrovės pranešime spaudai.
Nustatyta, kad aukščiausio lygio vadovai didžiausią darbo užmokestį gauna Prahoje ir Bratislavoje. Na, o vadovai Baltijos šalyse gauna mažiausias pajamas.
Paprastai darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį sostinėje. Iš visų tyrimo šalių didžiausias pajamas darbuotojai gauna Bratislavoje, kurioje vidutinis bruto darbo užmokestis yra 1 400 EUR. Slovakijoje taip pat nustatytas didžiausias skirtumas (apie 20 proc.) tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje, palyginti su kitomis tyrimo šalimis.
Reikšmingi skirtumai taip pat nustatyti Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur darbuotojai sostinėje uždirba nuo 15 % iki 18 % daugiau nei šalies vidurkis. Mažiausi skirtumai yra Baltijos šalių sostinėse Taline, Rygoje ir Vilniuje, kur žmonės sostinėje uždirba tik apie 7 % daugiau nei atitinkamos šalies vidurkis. Belgrade (Serbija) darbo užmokestis yra apie dešimtadaliu didesnis nei kitose šalies vietose. Lyginant tyrimo sostines, paskutinę vietą užima Belgradas, kuriame vidutinis bruto darbo užmokestis yra 736 EUR.
Tyrimas apima visų tipų įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinį darbo užmokestį sostinėje, atsižvelgiant į įmonės dydį ir pramonės šaką. Į darbo užmokestį įskaičiuojami visi priedai. Iš visų tyrimo šalių sostinių vadovai Prahoje gauna didžiausias pajamas, vidutiniškai apie 3 980 EUR, neatskaičius mokesčių, kurios beveik tris kartus viršija vidutines pajamas Prahoje. Lyginant visas tyrimo šalis, Čekijoje nustatytas didžiausias skirtumas tarp aukščiausio lygio vadovų vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje.
Antroje vietoje pagal įmonės vadovų pajamų dydį yra Bratislava, kurioje vidutinis darbo užmokestis siekia 3 702 EUR ir 2,6 kartus viršija vidutinį darbo užmokestį mieste. Trečioje vietoje yra Zagrebas, kuriame vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra 3 131 EUR. Zagrebas užima aukščiausią vietą tarp Balkanų šalių, kurios įtrauktos į tyrimą. Ketvirta vieta tenka Budapeštui su 3 036 EUR dydžio darbo užmokesčiu.
Mažiausias pajamas aukščiausio lygio vadovai gauna Vilniuje (Lietuva), tik apie 1 567 EUR. Jų kolegos Rygoje (Latvija) pasiekė šiek tiek geresnį rezultatą – vidutiniškai apie 1 610 EUR. Iš trijų Baltijos šalių Taline (Estija) gaunamos didžiausios pajamos apskritai, o aukščiausio lygio vadovai uždirba vidutiniškai apie 2 010 EUR. Įdomu tai, kad lyginant tyrimo šalis, Baltijos šalyse pastebėtas mažiausias vertikalus skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio sostinėje ir aukščiausio lygio vadovų pajamų: vidutinis vadovų darbo užmokestis yra tik 1,7 karto didesnis nei vidutinis darbo užmokestis sostinėje. Aukščiausio lygio vadovai Balkanų šalių sostinėse Zagrebe, Sarajeve ir Belgrade, uždirba apie 2,5 kartų daugiau nei sostinės vidurkis.
Didžiausias skirtumas yra Prahoje, kurioje vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra tris kartus didesnis už vidutinį darbo užmokestį mieste.
Pasak pranešimo, „Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas apėmė devynias sostines: Belgradą (Serbija), Bratislavą (Slovakija), Budapeštą (Vengrija), Prahą (Čekijos Respublika), Rygą (Latvija), Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), Taliną (Estija), Vilnių (Lietuva) ir Zagrebą (Kroatija).
Tyrimo metu analizuotos pajamos, kurias gauna šie aukščiausio lygio vadovai: regiono vadovas / direktorius, ekonomikos / finansų vadovas, generalinis direktorius, rinkodaros vadovas, pardavimo vadovas, personalo vadovas, veiklos operacijų vadovas, saugumo tarnybos vadovas, IT vadovas, kokybės ir ISO standartų atitikties vadovas, logistikos vadovas, filialo vadovas, mokyklos direktorius, leidyklos vadovas, gydymo įstaigos vadovas, techninis direktorius, vykdomasis direktorius ir gamybos vadovas.
