Paskelbus referendumo rezultatus, Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kaina buvo pasiekusi žemiausią ribą per 31 metus JAV dolerio atžvilgiu ir 3 metų žemiausią ribą euro atžvilgiu. Jo vertė buvo sumažėjusi apie 5–10 proc.
Kiek daugiau nei prieš pusmetį už 100 Eur buvo galima nusipirkti tik 70 svarų sterlingų, o prieš savaitę – 86. Skaičiuojant iš kitos pusės, tuo metu už 100 svarų buvo galima nusipirkti apie 140 Eur, o prieš savaitę – vos 117 Eur.
Kaip nusiųsti jei ne grynaisiais
Jei neskubu, lietuviai dažniausiai pinigus vežasi grynaisiais su savimi. Jei svarus reikia perduoti greičiau, renkasi kelias alternatyvas.
Tradiciniai bankai, kuriuose daugelis turi sąskaitas vietos valiuta, ne visada pigiausias pasirinkimas.
Tiesa, jeigu iš Anglijos pervedami svarai, jūsų bankas Lietuvoje taikys lėšų įskaitymo mokestį.
Priklausomai nuo banko ir pervedamos sumos jis gali siekti nuo 1,45 Eur iki 21,72 Eur.
Be to, vykdant mokėjimus per bankus verta prisiminti, kad jie taiko savo valiutų kursus, kurie klientams yra mažiau palankūs nei skelbia, pvz., centriniai bankai.
Pervedimų padaugėjo kelis kartus
Kaip alternatyva komerciniams bankams, pinigams į užsienį pervesti internetu naudojamos specialios platformas. Didžiojoje Britanijoje viena iš populiariausių tokių paslaugų – „Transferwise“.
Pvz., pervesti 400 svarų sumą į Lietuvą čia kainuoja 2 svarus sterlingų (2,23 Eur), o į banką Lietuvoje pervedami eurai, tad papildomai įskaitymo mokestis būtų toks pats, kaip bet kurio kito mūsų šalyje veikiančios mokėjimo įstaigos (0–0,41 Eur).
Dėl didelių svyravimų valiutų rinkose referendumo dieną bendrovė buvo laikinai sustabdžiusi paslaugas, bet kaip DELFI sakė jos atstovas, tuo laikotarpiu bendras pervedimų į užsienį skaičius buvo gerokai išaugęs. Tiesa, kiek prie to prisidėjo pinigus į Lietuvą siuntę emigrantai.
„Negalime atskleisti specifinės rinkos apimties skaičių, tačiau galime pasakyti, kad šių paslaugų paklausa apie tą laiką, kai surengtas referendumas, buvo 2-3 kartus didesnė nei įprastai. Vis dėlto dar per anksti ką nors sakyti apie ilgesnio laikotarpio tendencijas“, – komentavo „Transferwise“ atstovas žiniasklaidai Marekas Untas.
Persiųsti svarus namiškiams į gimtinę galima ir pasinaudojus tarptautinių mokėjimų sistema „Paysera“, kurią valdo Lietuvos bendrovė „EVP International“. Tokiam pervedimui būtų taikomas standartinis 3,25 Eur mokestis.
Bendrovės atstovas viešiesiems ryšiams Vytautas Urbonas pastebėjo, kad pinigų tarptautinių pervedimų skaičius gerokai išaugęs, tačiau tai esą nebūtinai susiję su „Brexit“.
„Paysera“ duomenimis, pervedimai auga į visas šalis ir sunku atskirti, kiek tam įtakos turėjo „Brexit“, o kiek įmonės augimas. Sistema sparčiai populiarėja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tad pervedimai per metus auga net kelis kartus. Todėl be gilios analizės realių skaičių pasakyti negalime.
Šiuo metu sunku pasakyti, kokį poveikį perlaidoms į Lietuvą gali padaryti Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES. Šis procesas gali užtrukti net keletą metų, tad sprendimas gali ir pasikeisti. Aišku viena, kad tam tikri lūkesčiai ir baimės gali daryti įtaką. Didžiausią poveikį perlaidoms gali turėti šalies ekonominė situacija, ten gyvenančių tautiečių finansinė padėtis bei jų planai grįžti į Lietuvą ir valiutos kursas“, – aiškino atstovas.
Lietuvoje – kitokios tendencijos
„Pagrindinės priežastys, matyt, tokios: pervedimai ir įskaitymo mokesčiai eurais yra pigesni negu svarais ir giminaičiams ar kitiems emigrantų lėšas gaunantiems asmenims patogiau iškart gauti lėšas eurais negu svarais sterlingais“, – sakė jis.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad didelė dalis pinigų iš gyvenančiųjų Jungtinėje Karalystėje į Lietuvą yra persiunčiama ne tiesiai bankiniu pavedimu, o per mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie teikia tarptautines pinigų persiuntimo paslaugas.
„Per tokius mokėjimo paslaugų teikėjus pavedimai iš Jungtinės Karalystės daromi svarais, o lietuvių sąskaitas pasiekia jau eurais. Bet kad ir kur keičiami svarai ir kaip daromi pavedimai, atpigusio svaro sterlingų euro atžvilgiu įtaka emigrantų pajamoms ir galimoms perlaidoms eurais yra neigiama“, – komentavo analitikas.
DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta taip pat svarstė, kad aiškesnėms pervedimų tendencijoms įžvelgti reikia daugiau laiko, pokytis galbūt bus pastebimas po 1–2 mėn.
„Kiek didesnė „Brexit“ įtaka buvo perkant valiutas. Iškart po referendumo savaitgalio Didžiosios Britanijos svarų sterlingų nupirkta penktadaliu daugiau nei įprastai. Tikėtina, kad tai lėmė noras pasinaudoti kritusia svaro verte ir vėliau juos parduoti už geresnį kursą“, – pastebėjo vadovas.
Jo teigimu, po britų referendumo daugiau svarų Lietuvoje pradėjo pirkti fiziniai asmenys didžiuosiuose miestuose.
„Mūsų manymu, daugeliu atvejų žmonės nusprendė tokiu būdu “įdarbinti” savo santaupas viliantis, kad vėliau juos pavyks parduoti geresniu kursu. Suaktyvėjimas pasijuto iškart po referendumo – per pirmas kelias dienas pirkimo sandorių padaugėjo penktadaliu. Didžioji dalis sandorių buvo sudaroma interneto banke“, – sakė DNB banko atstovas.
Anot jo, pastarosiomis savaitėmis šiek tiek suaktyvėjo ir svarų sterlingų pardavimas, tačiau tai gali būti labiau susiję ne su „Brexit“, o su sezoniškumu, esą emigrantai grįžta atostogauti ir išsikeičia daugiau pinigų.
Pasak T. Povilausko, klientų aktyvumas perkant ir parduodant svaro sterlingus SEB banke po „Brexit“ referendumo birželio 23 d. smarkiau nepadidėjo.
Lietuvos banko duomenimis, privačių asmenų perlaidos į Lietuvą iš užsienio yra sumažėjusios: naujausiais turimais duomenimis, 2015 m. jos siekė 1,1 mlrd. Eur, o 2014 m. – 1,5 mlrd. Eur.
