Turgaus prekeiviai giriasi uždirbantys ir po 500 eurų per dieną

 (370)
Šeškinės turgaus prekeiviai vienbalsiai teigia, kad pardavinėjamų maisto produktų kainas nustato pasitarę tarpusavyje. Jie neslepia, kad per dieną turguje užsidirba nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Sostinės Šeškinės turguje prekiaujanti iš Baltarusijos kilusi Faina tikina, kad prasti orai trukdo ir užsidirbti: „Jei lyja – nesulaukiame pirkėjų, kraunamės viską į krepšius ir važiuojame namo, produktus pardavinėjame kitą dieną.“

Dirba beveik 24 valandas per parą

Anykštietis Vidmantas keliasi 4 valandą ryto ir keliauja į sostinės Šeškinės turgų pardavinėti braškių, bulvių bei krapų. Vyras čia dirba vienas, tačiau prekes namuose suruošia žmona.

„Miegoti dažniausiai nueinu vidurnaktį. Trūksta poilsio, dirbame sunkiai, atrodo, kad 24 valandas per parą“, – nusijuokia jis.

Prekeivė Faina turguje praleidžia mažiau laiko: „Dažniausiai čia atvažiuoju pusę aštuonių, o namo grįžtu penktą valandą vakaro. Ilgai neišbūnu, o ir namuose laukia darbai – naujų daržovių paruošimas: išrovimas, nuplovimas, surišimas.“

Kiti kalbinti prekiautojai atvyksta panašiu metu, tačiau dažniau pabūna iki septynių valandų vakaro. Mat stengiasi kuo daugiau išparduoti, kad nereikėtų vežtis namo.

Turgaus prekeiviai giriasi uždirbantys ir po 500 eurų per dieną
© DELFI / Karolina Pansevič

Kainas nustato patys

Šeškinės turgaus prekeiviai vienbalsiai teigia, kad pardavinėjamų maisto produktų kainas nustato pasitarę tarpusavyje. Peržvelgus jų prekystalius matyti, jog pardavėjai sako tiesą – kainos palaikomos daugmaž vienodos.

Iš Anykščių į Vilnių prekiauti važinėjantis Vidmantas pasakoja, kad „tie, kurie pirmą dieną neparduoda atsivežtų uogų, kitą dieną mažina kainas, nes jos genda, negali stovėti tiek, kiek, pavyzdžiui, bulvės. Dėl to ilgiau negendančių prekių kainos stabilesnės, o uogų – skiriasi.“

Prekeivis taip pat skundžiasi lietumi, sugadinusiu gausų braškių derlių, iš kurio gaudavo nemažas pajamas: „Dabar braškės, kurias čia matote, parduodamos po 2 eurus už kilogramą. Jų augimui sutrukdė lietus, kainos kilo, nes verslas žlugo. Šių uogų turime labai nedaug, nebesamdome darbuotojų, kad jas skintų, nes tiek jiems, tiek mus nebeapsimoka.“ Vyras siūlo klientams skintis uogas patiems – tada braškių kaina perpus mažesnė nei turgavietėje.

Šeima, atvykusi iš Kavarsko (Anykščių raj.), braškes pardavinėja dviejose turgaus vietose. Vos spėdama suktis, mergina atsako, kad žmonės itin mėgsta šias vasariškas uogas ir jas perka, kol dar yra. Jie už kilogramą prašo 2,5 euro.

Prie turgavietės nemažai ir tų, kurie prekiauja žemuogėmis. Vis dėlto klientų eilės prie šių uogų nesirikiuoja – už stiklinę visi sutartinai prašo poros eurų.

Daržovės nuo lietaus nenukentėjo

Prekeiviai džiaugiasi, kad daržovių derlius nuo liūčių nenukentėjo. Vidmantas sėkmingai pardavinėja bulves, kurių kainos svyruoja nuo 50 euro centų iki 1,2 euro, o kainą lemia dydis: „Bulves klientams siūlome ir mažais, ir dideliais kiekiais. Aišku, urmu pardavinėdami užsidirbame daugiau.“

Vilnietis Antanas siūlo nusipirkti įvairių daržovių. Paklausus, ar pats jas užaugino, pardavėjas šypteli ir krato galvą: „Auginu tik bulves, kurių kaina 1–1,5 euro. Visi kiti produktai yra iš Lenkijos.“

Anot jo, norint auginti savo daržoves, reikia skirti nemažai laiko, o pas kaimynus lenkus nuvažiuoti užtenka vos kartą per dvi savaites.

Prekeivė Faina Avižieniuose augina vien tik daržoves: agurkus, morkas, ridikus, kopūstus, svogūnų laiškus, salotas. Žalumynų ryšulėlio kaina siekia 30 euro centų, morkų – 1,2–1,3 euro.

Turgaus prekeiviai giriasi uždirbantys ir po 500 eurų per dieną
© DELFI / Karolina Pansevič

„Šiandien vyras įdėjo ir pačias pirmąsias kopūstų galvas – jų sezonas dar tik prasideda, kilogramo kaina – euras. O rudeniui vėl žadu sėti ridikėlių“, – komentuoja Faina.

Šeškinės turgelyje dirbantis Deividas vardija ant stalo nukrautų žalumynų kainas, kurios panašios ir pas greta dirbančius. Ledo salotų, mėtų, melisų, salotų, špinatų, salierų bei petražolių ryšulėliai kainuoja po 30 euro centų.

Anykštietis Vidmantas prisimena ne vieną atvejį, kai iš gausių krapų ryšulėlių užsidirbo daugiau nei iš bulvių. Pasirodo, dažnai turguje neįmanoma rasti šių žalumynų – juos greitai išperka.

Uždarbis gali nustebinti

Paklausti, kiek pavyksta užsidirbti, pašnekovai įvardija skirtingas sumas. Anykštietis Vidmantas pažymi, kad uždarbis svyruoja dėl oro sąlygų.

„Jei pardavinėju daugiau prekių – bulves, braškes, krapus, kopūstus, svogūnus, gaunu ir 500 eurų per dieną, nors didžiausias pelnas – iš braškių. Tačiau, likus vien bulvėms, beveik neapsimoka važiuoti į turgų“, – pabrėžia vyras.

Pasak Fainos, ji dirba tam, kad prisidurtų prie pensijos, iš kurios sunku pragyventi: „Turguje pavyksta uždirbti 15–25 eurus per dieną, kartais ir daugiau.“

Sudervėje gyvenanti prekiautoja Irena sako, kad „dažnai pavyksta gauti 30–40 eurų per dieną.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mano eurai

Ar galima parduotuvėje suvalgyti saldainį? (167)

Neseniai per Lietuvą nuvilnijo skandalas, kai parduotuvės apsauginis užsipuolė pirkėją, parduotuvėje suvalgiusį saldainį. Kaip sako Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, tokioje situacijoje reikia vadovautis protingumo kriterijumi.

Palangos verslininkai apie turistus: dabar tai – ponai ir ponios (147)

Palangoje atostogaujančių poilsiautojų įpročiai keičiasi. Mažėja rusų, o ir tie, kurie čia atvažiuoja, yra kultūringesni. J. Basanavičiaus gatvėje mažiau triukšmo, mažiau peštynių. Vasaros sostine tituluojamo kurorto verslininkai svarsto, kas galėjo lemti šiuos pokyčius.

Vilnietė iš atostogų Lenkijoje grįžo nustebinta kainų (144)

Lenkija jau kurį laiką yra viena populiariausių lietuvių turistinių kelionių krypčių, o pastaraisiais metais kaimyninėje šalyje gyventojai atostogauja vis dažniau. Viena tokių poilsiautojų – vilnietė Miglė, kuri pasakojo Gdanske nusistebėjusi mažomis kainomis.

A. Veryga siekia naujo mokesčio, kuris atsirūgs smaližiams (1152)

Vadinamasis cukraus mokestis paskatintų žmones gyventi sveikiau, teigia tokios priemonės šalininkai. Tačiau skeptikai abejoja, ar ji tikrai duotų rezultatų ir siūlo valstybei geriau nesikišti į privatų gyvenimą.

Nespėjo pasidžiaugti didesne parama: atėmė daugiau (158)

Padidino pensiją, bet atėmė paramą maistu – tokią žinią iš socialinio darbuotojo pastaruoju metu išgirdo dalis senatvės pensininkų, neįgaliųjų ir kitų mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų.