Spūstys prie kasų

Ko gero, šių metų birželio 2-oji įeis į šalies istoriją – tądien visoje Lietuvoje duris atvėrė 15 Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių.

Dvi jų – Kaune: Kalniečiuose ir Šilainiuose.

Atidarymo dieną lūkuriuojančių žmonių veidai priminė gūdžius tarybinius laikus, kai eilės prie maisto prekių parduotuvių nusidriekdavo per kelis gyvenamuosius kvartalus.

Ne veltui nuotraukose įamžinti pirkėjų viltingo laukimo momentai akimirksniu buvo sutapatinti su 1990-ųjų situacija Maskvoje, kai prie greitojo maisto restorano „McDonald‘s“ išsirikiavo tūkstančiai naujovę sveikinančių rusų.

Naiviai tikėta, kad pirmosiomis dienomis parduotuves šturmavę miestiečiai netrukus grįš prie senųjų įpročių – „Maximos“ mišrainių, „Iki“ konservų ir „Rimi“ bandelių.

Deja, praėjus daugiau nei trims savaitėms po didžiojo atidarymo, žemų kainų apakinti pirkėjai tebesistumdė dėl 0,99 Eur įkainoto bananų kilogramo, perpus pigesnių pieniškų dešrelių ar nė pusės euro nekainuojančių trumpavaisių agurkų.

Išgraibsto akimirksniu


Ketvirtadienis, 10.30 val. Laikas, kai daugelis žmonių dirba, mokosi arba dar miega. Šiaurės pr. „Lidl“ parduotuvėje – spūstys.

Tiesa, ne prie įėjimo, kaip garsiąją birželio 2-ąją, o prie kasų – išsirikiavę su pilnais vežimais, kelios dešimtys miestiečių užbarikadavo praėjimą į didžiąją salę. Prasibrovę pro gyvą sieną, patekome į kitą skruzdėlyną.

Būrys pirkėjų į popierinius maišelius kimšo duoną, batoną ir bandeles. Ne po vieną ar dvi, o po tris ir daugiau – jos čia bent keliolika ar keliomis dešimtimis centų pigesnės nei kitose didžiosiose maisto prekių parduotuvėse.

„Ir skanesnės. Pažiūrėkite – dar šiltos“, – tiesdama bandelę su cukraus pudra ir razinomis tarsi tikra konditerė-ekspertė ją vertino garbaus amžiaus ponia.

Bene tiek pat pirkėjų buvo užgulę vaisių ir daržovių skyrių, kur kiekvienas laimingasis skubėjo pačiupti gražesnių pomidorų šakelę, labiau prinokusių persikų dėžutę ar raudonesnį arbūzą.

Varžytuvės „kas pirmesnis, tas greitesnis“ vyko ir prie parduotuvės šaldytuvų. Apsukrieji brovėsi per konkurentų galvas ir nuo lentynų stvėrė paskutinius akcijos ženklu pažymėtus sviesto pakelius, natūralų jogurtą ar varškę.

„Turbūt šiandien jau nebebus sprandinės be kaulo“, – rankas iki alkūnių įkišusi į šaldytuvą, nuoskaudos dėl pražiopsoto paskutinio mėsos gabalėlio neslėpė garbaus amžiaus parduotuvės lankytoja.

Į kalbas su savaitraščio žurnalistais ji nesileido, tik burbtelėjo, kad prekės su nuolaida nuo lentynų dingsta per 5 min. Pražiopsojai – lauk kitos dienos arba imk tai, ką radai, antraip ir to nebeliks. Tąkart žilaplaukė tenkinosi vištų sparneliais, kainuojančiais 0,79 Eur, ir pakeliu vištų kepenėlių.

Lenkiška produkcija


Artėjant prie kasų, patekome į dar vieną spūstį – bakalėjos skyrių. Sutikite, koks pirkinių krepšelis be miltų, makaronų ir prieskonių? Vienas paskui kitą išvardyti produktai taip pat krito į siautėjančių pirkėjų krepšelius.

„Skaityk sudėtį!“ – iš paskos einantis vyras stabdė įsiaudrinusią žmoną, rankose spaudusią padažo stiklainį.

Sutuoktinio priminimas porai ypač padėjo prie lentynų, kuriose buvo išrikiuoti skalbimo milteliai.

„Lenkiški, o aš tikėjausi vokiškų“, – suraukusi nosį į šoną 4 kg pakuotę stūmė moteris.

Vienintelė vieta, kur nereikėjo kovoti už būvį – krepšiai su drabužiais, buitine technika ir laisvalaikio prekėmis. Panašu, kad moteriški džinsiniai marškinėliai už 6,99 Eur ir tiek pat kainuojantis elektrinis druskos malūnėlis nebuvo tokie paklausūs kaip 0,75 Eur įkainoti vištų kiaušiniai ar 30 proc. nei įprastai pigesni valgomieji ledai.

„Neatrodo kokybiški. Geriau „Senukuose“ paieškokime“, – pakėlusi ir atgal į vietą padėjusi virtuvinių įrankių rinkinį, prie saldumynų lentynų skubėjo jauna šeima su vaikais.

Keičia įpročius

Nusprendėme nebegaišti laiko viduje ir stabtelėjome prie „Lidl“ veido – kartoninio, vidun užeiti kviečiančio Arvydo Sabonio. Iš čia geriausiai matėsi, kas ir su kokiais pirkiniais palieka „Lidl“ šventovę.

Sunkiai stumdami metalinį pirkinių krepšelį savo automobilio link lėtu žingsneliu judėjo pensininkų pora. Nors nuo fotoaparato blykstės jiedu dangstėsi delnais, pasidalyti įspūdžiais po pirmojo apsilankymo Šiaurės pr. parduotuvėje sutiko noriai.

„60 Eur – tiek šiandien išleidome. Įsigijome viską, ko reikėjo, tik bulvių į turgų važiuosime . Ten jos ir pigesnės, ir gražesnės“, – pasirėmę į vežimą kalbėjo senoliai.

Jame ne tik maisto produktai: cukrus, kiaulienos šašlykas, kiaušiniai, sviestas, arbata ir duona. Meistrauti mėgstantis vyras nusipirko elektrinę drėlę ir grąžtų rinkinį, o jo žmona pasirūpino automobilio sėdynių užvalkalais.

„Tikrai nespjausime į parduotuves, kuriose apsipirkinėdavome iki šiol, bet į jas užsuksime rečiau. Kaip ten sakoma? Žuvis – kur giliau, žmogus – kur geriau“, – spausdamas automobilio pultelį kvatojosi pašnekovas.

Eilės nebaugina

„Už viską, ką čia matote, sumokėjau 20 Eur“, – į lūžtantį vežimą išdidžiai dirstelėjo kaunietė Erika. Taupi jauna mama neslėpė, „Lidl“ atėjimas į Lietuvą jai yra džiugi naujiena.

„Mūsų šeima valgo daug vaisių ir daržovių. Parduotuvėse jos brangios, į turgų neturiu kada eiti, o čia randu viską, ko reikia, ir už patrauklią kainą“, – dar kartą plyštantį maišą praskleidė kalbinta kaunietė. Jame – salotų gūžė, porai, keli kilogramai bulvių, tiek pat agurkų, bananų, pomidorų, kivių ir dėžutė persikų. Šalia vaisių ir daržovių glaudėsi 3 l aliejaus butelis, pakelis miltų, keli maišeliai makaronų.

Tiesa, nors „Lidl“ daržovių skyrius sulaukė geriausių įvertinimų, o personalas – nuoširdžiausių komplimentų, Erika neslėpė, kad nusivylė čia pirktais tunų konservais ir kita žuvimi.

„Ko dar trūksta? Nerandu mišinuko vaikui“, – glostydama rusvą mažylio galvą kalbėjo jauna mama.
Nepaisant išvardytų kelių trūkumų, kaunietė tikino, kad ir toliau čia apsipirkinės. Jos esą nesustabdys ir didžiulės žmonių eilės.

„Verta laukti ir taupyti. Beje, nepatikėsite, jau mačiau kelias pardavėjas iš „Maximos“, kurios pradėjo čia dirbti. Matyt, „Lidle“ geriau ne tik pirkėjams, bet ir pardavėjoms“, – prapliupus lietui, pokalbį skubėjo baigti Erika.