Augant pigių prekių pasiūlai, vartotojai vis dažniau nusivilia jų kokybe. Nors dažnai daiktus galima sutaisyti naudojantis parduotuvėje gauta garantija, perkant išties nebrangias prekes, ji suteikiama ne visada, o kartais daiktas sulūžta ar sugenda vos šiam laikotarpiui pasibaigus. Išeitis naujos prekės įsigyti nenorintiems žmonėms – taisyklos, kurių paslaugomis, pasak daugelio kalbintų meistrų, žmonės naudojasi vis rečiau.
© DELFI / Tomas Vinickas

Specialiose taisyklose galima sutaisyti bene viską – meistrai naujam gyvenimui bando prikelti ne tik nusidėvėjusius batus ar drabužius, bet ir skėčius, lagaminus, patefonus ar šaldytuvus. DELFI pakalbinus keletą specialistų paaiškėjo, jog vieniems meistrams dėl mažos paklausos nusivylus tokiu verslu, kiti tvirtina, kad klientų skaičius nemažėja. Tiesa, pagrindinis klientų klausimas vis dar išlieka taisymo kaina. Bėda meistrams – ne tik tai, kad panaikinti gedimą kartais kainuoja daugiau nei žmogus pasiryžęs sumokėti, bet ir tai, jog vartotojui nusipirkti naują daiktą kartais apskritai kainuoja pigiau.

Taisyti seną techniką – per brangu

Vitalijus Vladimirovas
Vitalijus Vladimirovas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Mažeikiuose kartu su kolega radijo aparatus ir televizorius taisantis Algimantas Jazdauskis sakė, kad jo manymu bent jau tokios technikos taisymo verslas - „miręs“. „Jaunimai nebeįdomu, jo netraukia šis procesas, gedimai, jie nekūrybiški. Jie nori greitų pinigų užsidirbti, o čia reikia sėdėti, galvoti. Technikos kainos mažėja, pajamų kiekis nedidėja, todėl tai neperspektyvu“, - kalbėjo vyriškis.

Jo teigimu, tai, kad taisytojams mažėja darbo, lemia ir pagerėjusi technikos kokybė bei sumažėjusi jos kaina. „Klientų skaičius, kas liečia televizorių taisymą, labai sumažėjęs. Jų skaičius pradėjo mažėti maždaug prieš metus, nes naujų produktų kokybė labai gera ir patvari. O tiems, kurie turi senus aparatus, tai paprasčiausiai yra proga jų atsikratyti. Naujų aparatų kainos krenta ir remontuojama jų labai mažai“, - sakė jis. A. Jazdauskis kalbėjo, kad nors aparatų kainos mažėja, remonto kaina nesikeičia, nes detalės kainuoja tiek pat, taisymui gaištamas laikas. „Žmonės dažniau taisyti neneša, išmeta ir perka naują. Nebent kokiam nors žmogui tas aparatas labai patinka, jis jam brangus ir tada jis aišku jį taisys“, - teigė vyras.

Jam pritaria ir Šiauliuose buitinės technikos taisykloje užsakymų priėmėjų dirbantis Saulius Paulauskas. „Žmonių mažėja. Tai, kas prieš dešimt metų kainavo 100 litų, dabar kainuoja 30 litų. Taisyti neapsimoka - kiniška elektronika pinga. Jeigu naujas aparatas kainuoja 30 litų, o jį pataisyti – 28 litus, kam važinėti, gaišti laiką?“, - kalbėjo vyriškis. Visgi, jo nuomone, teigti, kad taisančiųjų mažėja dėl pagerėjusios technikos kokybės, negalima.

„Technika blogėja. Joks naujas televizorius nerodys dvidešimt metų, nebent kokius 3 – 5 metus. Remontas yra brangus: pavyzdžiui, šaldytuvo remontas 300 – 400 litų, o naujo šaldytuvo kaina - 600 – 800 litų, tad tai irgi nelabai apsimoka”, - sakė jis. S. Paulauskas kalbėjo, kad atsiranda ir tokių žmonių, kurie nori išsaugoti jiems brangų daiktą, tačiau šio noro atsisako vien dėl pinigų. „Tokių žmonių yra, bet kai sužino kainą, nebenori, pavyzdžiui, taisyti patefono“, - sakė jis.

Vitalijus Vladimirovas, GeraTaisykla.lt, įmonės, užsiimančios kompiuterių, monitorių bei kitos elektronikos taisymu, vadovas sakė, jog ir jiems tenka pajusti, kaip atpigo technika. „Pripažinsiu tai, kad daug technikos šiuo metu labai pigiai kainuoja. Yra tokia tendencija - tarkim, atneša nešiojamo kompiuterių maitinimo bloką, anksčiau jį taisyti buvo verta už 40-50 litų, o dabar nusipirkti galima vidutiniškai už 80 litų. Paprasčiausiai, kokia prasmė taisyti, jei naujas daiktas su neprarasta prekine išvaizda kainuoja nedaug brangiau?“, - sakė pašnekovas.

A. Jazdauskio manymu, taisyti techniką kartais atsisakoma ir dėl pagerėjusio gyvenimo lygio ar nepasitikėjimo meistrais. „Žmonės gal ir geriau uždirba. Galbūt jiems atrodo brangu taisyti, o kai pasisiūlai pirkti tą netaisomą televizorių, neparduoda, gal pigiau į kokias kitas taisyklas neša, nepasitiki meistrais“, - sakė jis.

Taiso brangesnius daiktus

Vismantas Laurinavičius
Vismantas Laurinavičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tuo tarpu laikrodžių taisykloje viename iš didžiųjų prekybos centrų Vilniuje dirbantis Vismantas Laurinavičius sakė, kad jam klientų netrūksta: laikrodžius atnešti į taisyklą būtina vien dėl privalomos priežiūros. „Žinote, ir taisymas toks būna – jeigu pora metų praeina, tai reikia pakeisti elementus, o jeigu tai rimtas laikrodis, tai dažniausiai įvairūs smulkūs pataisymai“, - kalbėjo jis.

Vyriškis taip pat sutiko, kad brangesnių prekių kokybė apskritai labai gera, o senus laikrodžius taisyti jam tenka retai. „Nėra, kad labai senus aparatus neštų. Kadangi dirbu prekybos centre, gali būti, kad tokius laikrodžius taisyti neša kitur. Tai, matyt, priklauso nuo to, kur dirbi“, - sakė jis. Pats V. Laurinavičius sutiko, kad smulkią techniką taisyti jis neša retai, tačiau, jei gedimas – brangaus daikto, pavyzdžiui, šaldytuvo, tada kreipiasi į meistrus.

Valdemar Karnecki, Vilniuje galanterijos taisykloje dirbantis meistras, pasakojo, kad daiktus taisyti norinčių žmonių stoka taip pat nesiskundžia. Jo teigimu, atėjus šiltajam metų laikui žmonės pradėjo nešti taisyti lagaminus, tačiau į meistrą kreipiasi ir norintys pataisyti rankinukus, diržus ar skėčius. „Jeigu skėtis kainavo dešimt litų, jo taisyti, žinoma, neverta, bet kitaip yra, jei skėtis kainavo nuo 30 iki 200 litų, o jį pataisyti gali kainuoti ir litą, ir 5 – 7 litus”, - sakė jis. Visgi, tai, kad taisyti skėčius nepopuliaru, rodo juos taisančių meistrų kiekis – daugelis kalbintų meistrų sakė, kad jie tokia veikla neužsiima.

Meistrai nesutaria dėl klientų skaičiaus

Į Lietuvą taisyti daiktus gabena ir emigrantai. V. Karnecki pasakojo, jog pas jį daiktus taisyti veža net ir užsienyje – Vokietijoje, Belgijoje – gyvenantys lietuviai, nes ten tokių daiktų taisyklų paprasčiausiai nėra. Kaune galanterijos taisykloje dirbanti Birutė – atvirkščiai – sakė, kad klientų sumažėję būtent dėl emigracijos. Apie dvidešimt metų meistru dirbantis V. Karnecki pastebi ir tokią tendenciją, kad daiktus taiso nebe kiekvieną litą taupantys žmonės, kaip anksčiau, bet tie, kurie turi daugiau pinigų. „Dabar daiktus daugiausiai taiso turtingesni žmonės, nes jie taiso brangesnes prekes. Žmonės, pirkę pigesnį daiktą, sako, jog geriau nusipirks kitą, pigesnį dėvėtų daiktų parduotuvėje, - papasakojo V. Karnecki. - Nepasakyčiau, kad taisymo mastai auga, kaip ir buvo prieš penkerius metus, taip ir dabar“.

Tuo tarpu A. Jazdauskis mano priešingai – jo teigimu, anksčiau taisyti daiktus norinčių žmonių buvo daugiau. „Prieš keturiasdešimt metų aparatai buvo visai kitokie ir darbo buvo tikrai daug. Vos spėjome dirbti, buvome apkrauti. Tuomet buvo tarybinė kokybė, o viskas juk priklauso nuo jos. Taip, kaip kiti gyvendavo iš mirusiųjų žmonių, taip mes gyvendavome iš sugedusių aparatų, kurie tais laikais labai gesdavo“, - sakė jis.

V. Vladimirovas sakė, kad taisymų kiekis iš tiesų sumažėjęs: „Šiuo momentu galiu pasakyti, kad ne tik pas mus, bet ir apskritai nuo naujųjų metų taisymų skaičius labai nusmuko. Tai paprasčiausiai lėmė ekonominė padėtis: tokioje situacijoje žmonės neturi pinigų, žiemą visiems už butus reikia mokėti. Po žiemos rinka iš lėto atsigauna“. Kaune dirbančios Birutės manymu, taisyklose apsilanko tiek turtingesni, tiek mažiau lėšų turintys klientai: „Ateina ir tie, kurie perka brangią avalynę ar drabužius, kurių išmesti nenori. O senesniems žmonėms, kurie perka pigesnius daiktus, išmesti irgi gaila. Šiaip daiktus taiso ir tie, ir tie - tai priklauso nuo finansų. Kiti nusiperka prastesnį daiktą, panešioja vos porą mėnesių, išmeta ir pirkdami naują galvoja, kad šįkart pasiseks“, - sakė ji.

Kartais kainą iš anksto sužinoti sunkiau

Meistrams neparanku tai, kad, pavyzdžiui, taisant buitinę techniką sužinoti, kiek tai kainuos – sudėtinga. „Kai žmogus atneša taisyti aparatą, pirmiausiai pasisveikina, o pirmasis klausimas yra būtent dėl kainos - „ar man apsimoka jį taisyti?“. Mes nežinome, ką žmogui pasakyti, nes prietaisas neatidarytas, neišbandytas, neaišku, ar tai sudėtingas gedimas, ko reikės jam pataisyti. Sakome klientams, kad pirmiausiai aparatą reikia atidaryti, nustatyti gedimą, o už tai reikia simboliškai sumokėti 10 – 20 litų. O tuomet, jeigu nustačius gedimą žmogui taisyti per brangu, atiduodame aparatą, už defekto suradimą pasiimame pinigus“, - kalbėjo A. Jazdauskis.

V. Vladimirovas kalbėjo, kad jų taisykloje mokestis už technikos apžiūrą neimamas nenorint atbaidyti klientų. „Jeigu žmogus atsisako taisyti, mes nemokamai grąžiname ir viskas, nes mes jau įgijome patirties, kad apytikslį gedimą nustatyti per 5 minutes. Tokiais atvejais, kai matome, kad sunku nustatyti gedimą, žinome, kad jo taisymas kainuos ne mažiau negu 200 litų - klientui sutikus taisyti atliekame brangias mokamas diagnostikas“, - sakė jis.

Kaune galanterijos taisykloje dirbančios Birutės teigimu, tai, ar verta taisyti daiktą, priklauso nuo jo kokybės: pavyzdžiui, iš dermantino pagamintus daiktus sutaisyti gali būti sudėtinga, tuo tarpu, gerus, odinius batus vien dėl jų kainos taisyti verta. „Pavyzdžiui, būna striukių užtrauktukų gedimai, kai pakanka pakeisti galvutę, tai kainuoja penkis litus. Jeigu bėgeliai veikia gerai, žinoma, kad nėra reikalo pirkti naują striukę“, - sakė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Demografinis kūjis kirto ir dėvėtų drabužių verslui (190)

Dėvėtų prekių parduotuvių ypatinga gausa pasižyminčiame Panevėžyje šio verslo atstovai...

Turgums vis sunkiau konkuruoti su prekybos centrais (51)

Turgaviečių padėtis dabartinėje rinkoje tampa vis sudėtingesnė, o norint sudominti pirkėją...

Trys vietos Kaune, kur galima pigiai pavalgyti (229)

Kai kavinėse ir baruose kainos stiebiasi į rekordines aukštumas, kauniečiai atranda, kur...

Ieškomas 375 tūkst. eurų Aukso puodo laimėtojas (72)

Gili nežinia – vis dar neatsiimti „ Teleloto “ laimėti 375 274 Eur. Toks solidus Aukso puodo...

Šveicarijos viešbučio bare kinas už taurę viskio paklojo beveik 9 tūkst. eurų (37)

Praėjusią savaitę viename Šveicarijos viešbutyje jaunas kinas už taurę 1878-ųjų viskio...

Top naujienos

Atpildo valanda artėja: tirs, kiek Lietuvoje pabrango mobilusis ryšys (20)

Mobilusis ryšys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse turi kainuoti tiek pat –...

Koalicijai braškant per siūles – neskelbtas Seimo vadovo ir V. Landsbergio susitikimas (254)

Trečiadienio ryte pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį apsilankė Tėvynės sąjungos –...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (127)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

A. Milašius. Naujas pavojus Lietuvai – gali atsirasti vidurinioji klasė (160)

Politikams baigiant žiemos politinį sezoną nuskambėjo bent pora įdomių naujienų, kurios nulems...

Ukrainos gynybos ministras pranešė apie pasirengimą galimam Rusijos įsiveržimui (27)

Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas pranešė, kad šalies ginkluotųjų pajėgų...

S. Skvernelis: tikrai bus siūlymas pasitraukti iš koalicijos prabilo apie padarytas klaidas (270)

Premjeras Saulius Skvernelis teigė esąs tikras, kad iš socialdemokratų nuskambės siūlymas...

Vilniuje porą metų stovi nenaudojamas automobilis: ką daryti? (20)

Vilniuje, prie Narduvos g. 24 individualaus namo sklypo ribos jau porą metų stovi apleistas ir...

Gavę sąskaitas pakraupę gyventojai apgulė savivaldybę (244)

Kėdainių rajono savivaldybėje – tikras chaosas. Šį kartą savivaldybės administracija ir jos...

Palangoje ieškojo suknelės vestuvių šventei: norėjosi apsisukti ir grįžti atgal į Vilnių (13)

Palangoje yra nemažai drabužių parduotuvių su nemenku prekių asortimentu. Pasidarė įdomu, ar...