Kaip rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administracijos (ŽŪIKVC) statistika, 2015 metais ankstyvųjų lietuviškų bulvių kainos pirmą kartą užfiksuotos 25 savaitę (birželio 15–21 dienomis). Šiemet jų buvo galima nusipirkti jau 23 savaitę (birželio 6–12 dienomis).
Pirmųjų bulvių kilogramo kaina Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“ prekybos centruose, kur ŽŪIKVC renka duomenis, pernai siekė 1,16 euro, o šiemet buvo 10 centų brangesnė – 1,26 euro.
Lyginant 2015 ir 2016 metų 27 savaites matyti, kad fasuotos ankstyvosios bulvės šiemet yra brangesnės (11 centų), o nefasuotos – pigesnės (9 centais).
Į šį palyginimą neįtrauktos kainos su akcija, nes šių metų 27 savaitę (liepos 4–10 dienomis) buvo vietų, kur nefasuotų ankstyvųjų bulvių kilogramą buvo galima įsigyti ir už 0,46 euro.
Atpinga rugpjūtį
Statistikos departamentas dar nėra paskelbęs duomenų apie šiemetines ankstyvųjų bulvių kainas, bet ankstesnių metų statistika rodo, kad rugpjūtį jos atpinga.
DELFI atkreipia dėmesį, kad parinkti Statistikos departamento duomenys atspindi vidutines ir viso mėnesio ankstyvųjų bulvių kainas, o ne skirsto jas į fasuotas ir nefasuotas bei neskelbia jų kas savaitę kaip ŽŪIKVC.
Kaip sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, ankstyvųjų bulvių kainos yra labai dinamiškos.
„Ankstyvų bulvių kainos po kelių savaičių ar mėnesio jau visai kitos. Tai priklauso nuo tiekėjo, gali būti visai kitas tiekėjas ir visai kita kaina“, – sakė jis.
Paklaustas kodėl šiemet fasuotos ankstyvosios bulvės brangesnės, o nefasuotos pigesnės, pašnekovas tame nematė problemos.
„Jei neturi pinigų, pirk nefasuotas bulves. Jei ateina žmogus su sočiai pinigų, tai ima jau fasuotas. Toks ir pasirinkimas“, – teigė A. Gapšys.
Pasėjo mažiau
Neseniai paskelbtoje LAEI statistikoje matyti, kad šiemet Lietuvoje bulvių skaičiuojant hektarais pasėta 40,7 proc. mažiau nei pernai. Prognozuojama, kad jų derlius sudarys 252 tonas, o tai yra 36,9 proc. mažiau nei 2015 metais.
A. Gapšys DELFI sakė, kad tokia tendencija pastebima jau kurį laiką.
„Metai iš metų bulvių plotai mažėja, nes nuo pat 1990 metų jie buvo dideli. Daug kas bulves augino ir kiaulėms šerti, ne tik maistui vartoti, – komentavo jis. – Tačiau bulves vis tiek daugiausiai vartojame savas.“
2016 metų birželį, lyginant su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc., skelbė Statistikos departamentas. Lietuvos bankas paaiškino, kad kainas birželį augino brangę degalai ir paslaugos.
