Sunkiai pakeliama našta, su kuria kas mėnesį susiduria kas antras lietuvis

 (347)
Beveik pusė lietuvių mokesčiams už komunalines paslaugas kas mėnesį išleidžia nuo 11 iki 30 proc. visų savo išlaidų, rodo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Asmeninių finansų ekspertės sutaria, kad tai yra didelė našta.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Į klausimą, kiek jūsų namų ūkio mėnesio išlaidų sudaro mokesčiai už komunalines paslaugas, 15,5 proc. gyventojų atsakė, kad iki 10 proc. Tiek dažniausiai sumoka 18–35 metų amžiaus, didžiausias pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai.

46,9 proc. respondentų nurodė, kad už komunalines paslaugas atiduoda 11–30 proc. savo išlaidų.

31–60 proc. savo išlaidų už komunalines paslaugas sumoka 26,9 proc. gyventojų. Dar 1,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad už komunalines paslaugas sumoka 61 proc. ir daugiau savo mėnesio išlaidų. Tiek dažniausiai sumoka vyriausio amžiaus, didmiesčių gyventojai.

Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė DELFI teigė, kad jeigu išlaidos už komunalines paslaugas sudaro 30 proc, tai yra didelė našta.

„Dėl mažų pajamų būsto išlaikymas yra problema, ypač žiemos sezonu. Gyventojai dar nėra įpratę pasirinkti už šildymą mokėti visus metus. Tiesa, komunalinių paslaugų kaina Lietuvoje nėra kosminė, bet kadangi gyventojų pajamos yra mažos, tai tampa nemenka našta“, – sakė ji.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Panašios pozicijos laikėsi ir SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė: „Be to, Lietuvoje didelė gyventojų pinigų dalis skiriama maistui. Ne dėl to, kad jis pas mus labai brangiai kainuoja, bet dėl to, kad pajamos yra mažos“.

Pašnekovė taip pat nurodė, kad lyginant su kitomis šalimis, lietuvių išlaidos pragyvenimui vidutiniškai yra pakankamai mažos, tačiau taip yra dėl to, kad tik maža dalis gyventojų būstą nuomojasi.

Stengiasi susimokėti laiku

Vis dėlto, tik nedidelei daliai Lietuvos gyventojų yra tekę už komunalines paslaugas įsiskolinti. Net 76 proc. nurodė, kad jiems įsiskolinti netenka.

6,9 proc. apklaustųjų teigė, kad įsiskolina reguliariai ir 17,1 proc. – kad kartais. Dažniausiai už komunalines paslaugas įsiskolina 35–55 metų, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai.

O. Bložienė sakė, kad žmonės dažniausiai įsiskolina dėl dviejų priežasčių: nesureguliuoja savo finansinių srautų arba neturi finansinės disciplinos.

„Tiesiog jie apmokėjimo už sąskaitas nelaiko prioritetu, leidžia sau vėluoti. Negebėdami suvaldyti visų savo išlaidų, mano, kad tai yra paprasčiausias būdas pasiskolinti pinigų ir finansuoti kitas savo išlaidas“, – DELFI sakė ji.

Asmeninių finansų ekspertės manymu, dalis gyventojų įsiskolina ne dėl to, kad jiems trūksta pinigų, bet dėl to, kad jie nemano, jog sumokėti laiku yra svarbu – vėluoja, galvoja, kad susimokės už kelis mėnesius.

J. Varanauskienė pastebėjo, kad Lietuvoje žmonės už komunalines paslaugas dažniausiai įsiskolina žiemą.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

„Vasarą ir žiemą sąskaitos už komunalinius patarnavimus gali skirtis kartais. Žmonėms, kurie neplanuoja, neturi kažkokių piniginių atsargų, žiemą apmokėti visą sąskaitą yra sudėtinga“, – DELFI sakė ji.

Delspinigiai – retenybė

Neįsiskolindami, lietuviai retai moka ir delspinigius. 75,2 proc. apklaustųjų teigė, kad jų mokėję nėra.

Dažnai delspinigius moka 1,7 proc. respondentų, 7 proc. – yra mokėję kelis kartus, 9,1 proc. – vieną ar du kartus. Delspinigius dažniau teko mokėti moterims, 18–45 metų respondentams. Vyrai nurodė paprasčiausiai to nežinantys.

Elektroninę sąskaitą renkasi išsilavinę

Paklausti, kada įprastai moka už praėjusio mėnesio komunalines paslaugas, 17,9 proc. apklaustų sakė, kad iškart, kai tik gauna sąskaitą. 13,1 proc. gyventojų teigė, kad susimoka iki mėnesio vidurio, 27,8 proc. – antroje mėnesio pusėje, 15,9 proc. – paskutinėmis mėnesio dienomis. Iškart apmokėti sąskaitas dažniau linkusios moterys bei vyriausio amžiaus respondentai.

18,5 proc. respondentų nurodė, jog už komunalines paslaugas susimoka nereguliariai. Dar 2,2 proc. atsakė, jog sumoka kas kelis mėnesius. Nereguliariai sąskaitas apmoka jaunesnio amžiaus (18–35 metų) respondentai, vyrai, aukštesnių pajamų atstovai.

Kad naudojasi elektroninės sąskaitos paslauga, kuri leidžia sąskaitas apmokėti automatiškai, atsakė 4,6 proc. gyventojų. Tai – dažniausiai didžiausių pajamų, aukštą išsimokslinimą turintys respondentai, didmiesčių gyventojai.

J. Varanauskienės manymu, taip yra todėl, kad aukštasis išsilavinimas apskritai atveria galimybes ir tada žmonės nebijo, mokosi, yra imlesni naujovėms.

„Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai šia paslauga nesinaudoja todėl, kad nori labai tiksliai ir labai aiškiai visą laiką žinoti už ką jie sumokėjo. Nors iš tikrųjų tai labiau panašu į savęs apgaudinėjimą“, – sakė ji.

O. Bložienė sakė, kad aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės ieško paprastesnių sprendimų, yra labiau susipažinę su technologijomis, su galimybės palengvinti atsiskaitymo procesą.

„Jie yra modernesni ir turi geresnes žinias, todėl dažniausiai renkasi tokius būdus. Kai mažesnių miestų gyventojai ir žemesnio išsilavinimo žmonės galbūt renkasi gan paprastus būdus – eina į paštą ar parduotuvę. Jie mano, kad tai jiems yra patogu“, – komentavo pašnekovė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų 2016 metų sausio 20-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mano eurai

A. Užkalnis nori naikinti lietuvišką maistą (657)

Šiais laikais daugeliui toks jausmas, kad mums visiems reikia mokytis mylėti ne tik blaivybę, ne tik visokius tautinius dalykus, ne tik lietuviškus drabužius, bet ir lietuvišką maistą. Prieš kurį laiką vienas etnokultūros specialistas kalbėjo apie tai, kad lietuviams reikėtų vengti citrusinių ir kitokių egzotinių vaisių, nes tas maistas mums, lietuviams, nėra būdingas.

Gyventojams keičiasi bankų mokesčiai: ką svarbu žinoti (434)

Lietuvos bankui įvedus naujovę dėl pagrindinės sąskaitos būtinųjų paslaugų krepšelio mokesčio, komerciniai bankai perdėliojo klientams taikomų mokesčių kainodarą. Dalis – galės džiaugtis naujais pasiūlymais, kitiems – naujos sąlygos kelia abejonių.

Vynuogės pabrango beveik 40 proc., gerokai brangti gali ir kiti šiltųjų kraštų vaisiai (342)

Beveik 40 proc. – tiek per mėnesį prekybos centruose pabrango vynuogės. Šį kainų šuolį prekybininkai aiškino tuo, jog pietų Europoje vynuogių sezonas jau baigėsi, todėl jas reikia gabenti iš tolimesnių kraštų, tad ir gautinė kaina yra didesnė. Tikėtina, jog artimiausiu metu gali brangti ir kiti šiltuose kraštuose auginami vaisiai bei daržovės.

Siurprizai tęsiasi: pokyčiai lauks ir netekus darbo (381)

Visuomenėje pradėjus sklisti nepasitenkinimui dėl nuo šių metų pradžios įsigaliojusių didesnių „Sodros“ įmokų daliai gyventojų, lenda ir daugiau iš dalies pristabdyto naujojo socialinio modelio galų.

Primena A. Kubiliaus „naktinę“ mokesčių reformą: nesupranta, kas įvyko kam ir kaip didės mokesčiai „Sodrai“ (648)

Gyventojai iki šiol negali pamiršti 2009 m. konservatorių valdžios metais įvykdytos mokesčių reformos, kai kartu su 60 mokesčius liečiančiomis įstatymų pataisomis buvo kartu padidintas (nuo 19 proc. iki 21 proc.) pridėtinės vertės mokestis (PVM).