Tai yra viena iš trijų problemų, kurias knygoje „Lyčių ekonomika“ nagrinėja Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkės.
Knygų mugėje pristatant šią knygą atkreiptas dėmesys, kad ne tik moterys kenčia dėl jų darbo namuose nevertinimo, bet ir vyrams sunku dėl įsišaknijusių stereotipų.
Pasak jos, pirmoji problema, keliama knygoje, yra tai, kad per pastaruosius du rinkos ekonomikos dešimtmečius struktūriniai pokyčiai Europoje buvo neoliberaliojo monetarinio ekonomikos modelio įgyvendinimo pasekmė.
„Šio modelio esmė, kad išgyvena stipriausieji. Pasaulyje žinomas stipriausiųjų ir silpniausių santykis yra 20 ir 80 proc. Taigi šis modelis yra palankus 20 proc. stipriausių šalių, turtingiausių žmonių, o moteris įprastai yra silpnoji darbo jėga. Taigi, kaip rodo visi pasaulio tyrimai, šis modelis yra nepalankus moterims“, - kalbėjo ji.
Antroji problema, kad lyčių lygybės asimetrija išryškėja ne tik mikro, bet ir makro ekonomikos lygiu. Trečioji – BVP struktūroje neatsispindi namų ūkio ekonomika arba vadinamoji reprodukcinė ekonomika.
„Yra tarsi tokia taisyklė, kad namų ūkio ekonomikos daugiau pasireiškia moteris. Pavyzdžiui, vaikų auklėjime, ugdyme, jų ir senų žmonių priežiūroje. Tokiu atveju moteriai tenka dvigubas krūvis, nes grįžusi iš darbo namuose ji vėl dirba. Kai kuriuose užsienio tyrimuose rašoma, kad moterims tenka trigubas krūvis, todėl kad moterys dalyvauja dar ir bendruomenių veikloje“, - teigė O. G. Rakauskienė.
Profesorė pabrėžia, kad plėtodama namų ūkio ekonomiką moteris atsako už šalies žmogiškųjų išteklių kokybę, kuri turi didžiulę reikšmę visai ekonomikai.
Jos nuomone, namų ūkio ekonomiką padarius lygiaverte visoms kitoms šalies ūkio šakoms padidėtų jos prestižas ir vyrai noriau jos imtųsi.
„Juk dabar jaunam vyrui „sėdėti“ su vaiku yra labai neprestižinis dalykas, nors jis puikiai tai sugebėtų. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys vyrai ir moterys puikiai tuo dalijasi. Švedės netgi sako, kad jeigu joms vyrai nepadėtų, jos negimdytų vaikų“, - kalbėjo profesorė.
Pasak jos, dabar vyraujanti tvarka yra nenaudinga ir vyrams, nes dėl to ir jie yra diskriminuojami.
O. G. Rakauskienė pabrėžia, kad moteris turi turėti teisę rinktis, kaip nori gyventi ir jai turi būti sudarytos sąlygos. Pasak jos, vieninteliai švedai rado būdą, kaip sulėtinti gimstamumo mažėjimą.
„Visame pasaulyje norint padidinti gimstamumą imamasi vienodų priemonių – moteris atleidžiama nuo darbo, kad ji būtų namuose ir gimdytų vaikus. Tuo metu švedai padarė kitaip – nusprendė sudaryti visas galimybes vaikų turinčioms moterims siekti karjeros. Tai įdiegus Švedijoje gimstamumo mažėjimas sulėtėjo ir yra lėtesnis nei kitose šalyse“, - kalbėjo ji.
Pasak profesorės, sąlygos sudaromos kuriant darželių sistemą, numatant lankstų darbo grafiką.
Didžiuliai pinigai
Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo instituto lektorė dr. Eglė Krinickienė savo daktaro disertacijoje vertinusi, kokią dalį BVP sudaro rūpybos ekonomika, pabrėžia, kad šis nevertinamas indėlis yra visos ekonomikos pagrindas.
Mokslininkė, remdamasi savo metodika, suskaičiavo, kad Lietuvoje moterų rūpybos ekonomika sudaro 7,87 proc. BVP.
Finansų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvos BVP buvo daugiau nei 29 mlrd. eurų, taigi tokiu atveju rūpybos ekonomikos sukuriama vertė sudarytų bent 2 mlrd. eurų per metus.
„Akivaizdu, kad yra momentų, dėl kurių kenčia vyrai vyraujančioje stereotipų visuomenėje. Juk vyrauja stereotipas, kad moteris yra globėja, šeimos židinio kurstytoja, o vyras turi finansiškai aprūpinti šeimą. Stereotipiškai manoma, kad jeigu vyras negali uždirbti pinigų šeimos aprūpinimui, tai tarsi su juo yra kažkas negerai. Dėl to vyrai serga depresija, įninka į alkoholį, yra didžiulis jų savižudybių skaičius. Vyrai patys kenčia nuo sukurtų ir propaguojamų stereotipų“, - teigė E. Krinickienė.
Tuo metu skirtingi pasauliniai tyrimai vertina, kad rūpybos ekonomika sudaro 6-8 proc. BVP.
Mokslininkė sako gavusi paaiškinimą iš Ūkio ministerijos, kad Lietuvos BVP skaičiuojamas pagal ES metodiką ir jokių variacijų būti negali.
