Lietuvos statistikos departamentas 2016 m. rezultatų pristatyme paskelbė, kad pernai šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas siekė 2,3 proc. (38,6 mlrd. eur).
Pasak V. Lapėnienės, BVP augimą praėjusiais metais lėtino statybos ir žemės ūkio sektoriai, į viršų tempė – pramonės ir paslaugų sektoriai. Žemės ūkio sektorius pernai susitraukė 9,6 proc., statybos – 8,1 proc.
2016 m. 4 ketv. Šalies BVP siekė 10 mlrd. eurų ir palyginus su 3 ketv. - 1,3 proc. augimas. Lyginant su 2015 m. - 2,7 proc. Prie augimo daugiausia prisidėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorių augimas.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai infliacija šalyje siekė 1,7 proc. Šalis jau išlipo iš defliacijos periodo ir fiksuoja kainų augimą.
“Pernai kainų pokytį lėmė pagrindinių prekių ir paslaugų pasikeitimai: maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai brango 3,7 proc., transporto paslaugos – 3,1 proc., viešbučių, restoranų ir kavinių paslaugos – 6,2 proc.”, - vardijo V. Lapėnienė.
Skelbdama, kas pigo pernai, Statistikos departamento vadovė įvardijo drabužius ir avalynę, ryšius, būsto, vandens, elektros ir kito kuro išlaidas. Iš viso pernai prekės pabrango 1,5 proc., paslaugos – 2,4 proc.
V. Lapėnienė pridėjo, kad nesibaigiantis kainų augimas paslaugų sektoriuje stebimas jau nuo 2011 m.
Statistikos departamento vadovė taip pat prisiminė euro įvedimą. Lygindama pernai metų gruodžio kainas su 2014 m. gruodžiu, prieš įvedant eurą, V. Lapėnienė paminėjo, kad viešbučių, restoranų ir kavinių paslaugos per šį laiką pabrango 12 proc., poilsio ir kultūros paslaugos – 9 proc.
Vis dėlto per porą metų atpigo transporto, ryšio paslaugos bei išlaidos būstui, vandeniu ir elektrai.
Iš maisto produktų per porą metų labiausiai pabrango šaldytos krevetės, nemalti juodieji pipirai, grikių kruopos.
„Bet yra ir atpigusių prekių, tokių kaip viščiukų broilerių ketvirčiai, liesa varškė, perlinės kruopos“, - pastebėjo V. Lapėnienė.
Iš vaisių ir daržovių prekių grupės labiausiai brango česnakai, ilgavaisiai agurkai, greipfrutai, kiviai, morkos, labiausiai pigo – melionai, bananai, baltagūžiai kopūstai.
Nuo euro įvedimo labiausiai brango, Statistikos departamento skaičiavimu, vaikiški drabužiai ir avalynė, laikraščiai ir periodiniai leidiniai. Atpigo – įranga stovyklauti, duomenų apdorojimo įrenginiai, nenauji lengvieji automobiliai.
Kalbėdama apie paslaugų sektorių V. Lapėnienė paminėjo, kad nuo euro įvedimo labiausiai brango būsto nuoma (26,3 proc.), buitinės technikos taisymas (24,7 proc.), tačiau pigo atostogos, keleivių vežimas oro transportu.
Kaip keitėsi atlyginimai
Statistikos departamento vadovė taip pat pastebėjo, kad pernai metais ikimokestinis įmonių pelnas augo daugiau nei išlaidos darbuotojams. Skaičiuojama, kad įmonių ikimokestinis pelnas augo 14 proc., išlaidos darbuotojams – 9 proc.
Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šalyje pernai išaugo 7,9 proc. arba 57 eurais, po mokesčių – 46 eurais.
Atsižvelgiant į kainų pokyčius realus vidutinis darbo užmokestis šalyje pernai augo 7,3 proc. V. Lapėnienė pastebėjo, kad atlyginimų augimas spartesnis privačiame sektoriuje. Kol viešajame sektoriuje pernai atlyginimai vidutiniškai paaugo 6,1 proc., privačiame – 9 proc.
Kaip ir ankstesniais metais didžiausi vidutiniai atlyginimai finansų ir draudimo įmonių sektoriuje (vidutiniškai – 1430 eurų). Antroje vietoje – informacinių technologijų ir ryšių sektorius (vidutinis – 1300 eurų).
“Išankstiniais vertinimais ketvirtadalis darbuotojų šalyje uždirba 407 ar mažiau eurų“, - skaičiavo V. Lapėnienė.
Pasak jos, atlyginimų mediana yra 594 eurai – pusė dirbančiųjų uždirba mažiau už šią sumą, kita pusė – daugiau.
Pernai šalyje buvo 595 tūkst. pensijų gavėjų. Vidutinė pensija – 255 eurai. Palyginus su vidutiniu darbo užmokesčiu (po mokesčių) vidutinė pensija sudarė 42,5 proc. vidutinio užmokesčio.
2016 m. šimtui darbingo amžiaus žmonių teko 52 vaikai ir pensininkai. Palyginimui 2010 m. - 48 išlaikomi žmonės.
Statistikos departamentas skelbia, kad nedarbo lygis pernai siekė 7,9 proc., 2015 m. - 9,1 proc.
Lietuva toliau traukiasi
2016 m. Lietuvoje gyveno 2,849 mln. gyventojų. Tai – 1,4 proc. mažiau nei praėjusių metų pradžioje.
„Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis – emigracija. Pernai emigravo 51 tūkst. gyventojų“, - kalbėjo V. Lapėnienė.
Tai 6,4 tūkst. daugiau emigravusių nei 2015 m. Į Lietuvą atvyko praėjusiais metais gyventi 21,4 tūkst. žmonių arba 772 metais mažiau nei dar prieš metus.
2016 m. Lietuvoje gimė 31,2 tūkst. kūdikių arba 322 mažiau nei 2015 m. Mirė – 40,8 tūkst. arba 1 tūkst. mažiau nei 2015 m.
Kalbėdama apie emigraciją V. Lapėnienė pastebėjo, kad pernai į svečias šalis gyventi išvyko panašiai vyrų ir moterų (vyrų – 25,8 tūkst., moterų – 25,2 tūkst.). Net 86 proc. išvykusiųjų – darbingo amžiaus gyventojai (15-64 m.).
Populiariausia emigracijos kryptimi ir toliau išliko Didžioji Britanija (23,3 tūkst.). Taip pat emigrantų skaičius išaugo į Airiją (4,2 tūkst.), Norvegiją (4,1 tūkst.), Vokietiją (4 tūkst.).
Iš viso Lietuvoje per metus gyventojų sumažėjo 39,2 tūkst.
