Vie­nas ano­ni­miš­kas mies­to mik­ro­au­to­bu­so vai­ruo­to­jo žmo­nos pa­bė­do­ji­mas pa­ska­ti­no dar kar­tą su­grįž­ti prie šios te­mos.

Dvi va­lan­das tru­ko, kol 60 eu­rų pa­si­kei­tė

Komerciniai ban­kai už cen­tų kei­ti­mą į eu­rus ima nuo 4,5 iki 10 proc. mo­kes­tį. Kei­čiant ne­rū­šiuo­tus cen­tus mo­kes­tis di­des­nis.

„Ne­no­riu nie­ko įžeis­ti, se­niai ke­ti­nau šiuo klau­si­mu kal­bė­ti, ir jū­sų pub­li­ka­ci­ja pa­ska­ti­no ne­vil­kin­ti pro­ble­mos, ku­ri ak­tu­a­li vi­siems vai­ruo­to­jams. Jūs tur­būt net ne­įsi­vaiz­duo­ja­te, kiek tų smul­kių mo­ne­tų vai­ruo­to­jai su­kau­pia kiek­vie­ną die­ną. Kar­tais šim­tus eu­rų. Jų kei­ti­mas tam­pa di­džiu­liu gal­vos skaus­mu. Ne vi­si darb­da­viai iš sa­vo vai­ruo­to­jų pri­ima to­kią smul­kmę, rei­ka­lau­ja tik šla­man­čių­jų, tei­gia, kad čia vai­ruo­to­jų rei­ka­las. Iš ma­no vy­ro taip pat ne­pri­ima. Jis vi­są die­ną dir­ba, pa­vargs­ta, tai­gi iš­keis­ti ru­dus ir bal­tus cen­tus imuo­si aš.

Anks­čiau pa­stam­bin­ti pi­ni­gus ne­bu­vo taip sun­ku, juos pri­ėmė di­džio­sios Aly­taus par­duo­tu­vės, da­bar ne­no­ri, tei­gia, kad drau­džia sa­va va­do­vy­bė. Be­li­ku­sios tik vais­ti­nės.

Šian­dien aš dvi ge­ras va­lan­das po jas vaikš­čio­jau ir man pa­vy­ko 6000 eu­ro cen­tų iš­keis­ti į 60 eu­rų. Vais­ti­nės di­de­lių su­mų ne­kei­čia, po 5, 10, sėk­min­ga die­na, jei ku­ri pa­kei­čia į 20 eu­rų. Tai­gi apei­ni jų dau­giau nei de­šimt, nes ne vi­sos to­kio kei­ti­mo tą die­ną pa­gei­dau­ja, o ir klien­tai, sto­vin­tys ei­lė­je, ne­pa­ten­kin­ti.

Taip be­veik kas­dien ei­da­ma, nu­si­že­min­da­ma, pra­šy­da­ma pa­vargs­tu ir la­bai su­pran­tu tuos vai­ruo­to­jus, ku­rie pyks­ta, kai ke­lei­viai jiems į sau­ją su­be­ria ru­dų cen­tų“, – sa­vo pa­tir­tį pa­gar­si­no vai­ruo­to­jo žmo­na.

Jos klau­sė­me, ko­dėl ne­si­nau­do­ja ban­kų pa­slau­ga. At­sa­kė, kad Lie­tu­vos ban­ko ka­sų Aly­tu­je nė­ra, o vos ne kas­dien nau­do­da­ma­sis ko­mer­ci­nių ban­kų pa­slau­go­mis ga­li lik­ti ir be už­dar­bio.

Tai­gi pa­si­va­ži­nė­jo­me po mies­tą vie­šuo­ju trans­por­tu, pa­kal­bi­no­me jo vai­ruo­to­jus – pro­ble­ma vi­siems ak­tu­a­li: ir pa­ty­lė­ju­siems, mi­mi­ka ne­pa­si­ten­ki­ni­mą iš­da­vu­siems, ir gar­siai ją iš­reiš­ku­siems.

Kal­bin­ti darb­da­viai at­vi­rai sa­kė, kad dėl smul­kių pi­ni­gų kei­ti­mo dar ir jiems var­go už­ten­ka. Ir ver­sli­nin­kai ieš­ko sky­lių par­duo­tu­vė­se pas pa­žįs­ta­mus, nes ban­kai už cen­tų kei­ti­mą į eu­rus ima nuo 4,5 iki 10 proc. mo­kes­tį. Kei­čiant ne­rū­šiuo­tus cen­tus mo­kes­tis di­des­nis.

Ko­mer­ci­niai ban­kai ima kei­ti­mo mo­kes­tį

Šiau­lių ban­ko Aly­taus fi­lia­lo va­do­vė Ire­na Va­na­gie­nė „Aly­taus nau­jie­noms“ sa­kė, kad žmo­nės ne­ša ir kei­čia įvai­rias su­mas, jų su­lau­kia­ma kas­dien.

Ban­kas sa­vo klien­tams jo­kio mo­kes­čio ne­tai­ko, jei šie no­ri pa­si­keis­ti iki 5 eu­rų smul­kių cen­tų. Pri­ima­mas bet koks kie­kis mo­ne­tų, tik pa­gei­dau­ti­na, kad žmo­nės jas su­rū­šiuo­tų ir nors apy­tiks­liai su­si­skai­čiuo­tų. Ko­mi­si­nis mo­kes­tis – 4,5 proc., mi­ni­ma­li su­ma – 60 eu­ro cen­tų.

Kei­čia­ma vi­siems at­ne­šu­sie­siems, eu­rai ati­duo­da­mi į ran­kas, no­rin­tie­siems per­ve­da­mi į jų nu­ro­dy­tas są­skai­tas.

Su­gai­šu­si ne­ma­žai lai­ko (su Aly­taus re­gio­no sky­riaus va­do­vais trum­po­jo te­le­fo­no 1884 ope­ra­to­rė tei­gė ne­ga­lin­ti su­jung­ti) su­ži­no­jau, kad „Swed­bank“ už smul­kių­jų mo­ne­tų stam­bi­ni­mą taip pat ima 4,5 proc. mo­kes­tį nuo kei­čia­mos su­mos. Pri­ima tik iš­rū­šiuo­tas pa­gal no­mi­na­lą. Su­stam­bin­tus pi­ni­gus ati­duo­da kei­tė­jui į ran­kas.

SEB ban­ke už 10 000 smul­kių eu­ro cen­tų kei­ti­mą tek­tų mo­kė­ti 6 eu­rus, pi­ni­gai bū­tų per­ves­ti į nu­ro­dy­tą są­skai­tą.

Ru­dus cen­tus leis­ti į apy­var­tą?

Kau­nie­čiai ir vil­nie­čiai tu­ri ga­li­my­bę pa­si­keis­ti mo­ne­tų smul­kmę be jo­kių mo­kes­čių Lie­tu­vos ban­ko ka­so­se. To­kių Aly­tu­je nė­ra.

Va­kar su­si­sie­kę su Kau­ne vei­kian­čios Lie­tu­vos ban­ko ka­sos dar­buo­to­jais iš­gir­do­me, kad ru­dos mo­ne­tos pri­ima­mos ne­mo­ka­mai iš vi­sų jas at­ne­šu­sių­jų, bet ne di­des­nis ne­gu lit­ri­nia­me stik­lai­ny­je ar ki­to­je spe­cia­lio­je vie­no lit­ro tal­pyk­lo­je tel­pan­tis kie­kis. Mo­ne­tų pa­gal no­mi­na­lą rū­šiuo­ti ne­rei­kia.

Su smul­kiais pi­ni­gais kas­dien su­si­du­rian­tiems aly­tiš­kiams ne iš­ei­tis vyk­ti į Kau­ną keis­ti mo­ne­tų, bet ko­dėl ne­nu­va­žia­vus pa­pra­mo­gau­ti, o kar­tu ir ne­mo­ka­mai pa­si­keis­ti šei­mai na­mų tau­pyk­lė­se su­si­kau­pu­sių šim­tų eu­rų.

Iš šios te­mos iš­plau­kian­ti iš­va­da bū­tų to­kia: ke­lei­viai, ne­si­sten­ki­te vai­ruo­to­jams pa­leng­vin­ti dar­bo, kiek­vie­ną kar­tą ne­at­skai­čiuo­ki­te ly­giai tų 60 eu­ro cen­tų – tiek, kiek kai­nuo­ja jū­sų ke­lio­nės bi­lie­tas. Duo­ki­te ir di­des­nį pi­ni­gą, grą­žos at­skai­ty­mas jiems ne pro­ble­ma, dau­giau – džiaugs­mas, kad ne­rei­kės suk­ti gal­vos, kur tą smul­kų no­mi­na­lą su­stam­bin­ti. O mėgs­tan­tiems iš pi­ni­gi­nių ru­dus cen­tus kas­dien iš­si­im­ti ir su­ber­ti į šei­mos tau­pyk­les tik­tų toks pa­ta­ri­mas – ge­riau cen­tus iš­leis­ki­te par­duo­tu­vė­se. Nes ir vie­šo­jo­je erd­vė­je te­ko gir­dė­ti ban­kus siū­lant juos leis­ti į apy­var­tą.