Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis (2015 m. kovą) atsiskaitydami kortelėmis buvo aktyviausi visaginiečiai, tuo metu vilniečiai lieka antroje vietoje. Čia parduotuvėse nuo bendros apyvartos atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis sudaro 38,4 proc. Trečioji vieta atitenka – Neringos savivaldybei (37,97 proc.). Toliau rikiuojasi Rumšiškės (35,07 proc.), Molėtai (34,29 proc.).
Mažiausiai nuo visos apyvartos atsiskaitymų kortelėmis tenka Tauragės (17,61 proc.), Tytuvėnų (17,83 proc.), Šalčininkų (18,03 proc.), Kuršėnų (18,88 proc.), Švenčionėlių (19,7 proc.) parduotuvėms.
„Pagrindinė tendencija, kurią įžvelgiame, ta, kad kortelės sparčiau populiarėja būtent didmiesčiuose ir didžiosiose mūsų parduotuvėse – kur žmonių krepšelis didesnis. Ar tai galima sieti su šešėline ekonomika, pasakyti sunku, bet tendencija ta, kad mažesniuose miesteliuose tikrai žmonės turi daugiau grynųjų ir dažnai jais atsiskaito. Ten, matyt, gyvena ir daugiau pensinio amžiaus žmonių“, – svarstė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Kas patogiau ir pigiau prekybininkams?
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigė manantis, kad gyventojų demografinė sudėtis regionuose ir miestuose stipriai lemia, kokie apsipirkimo įpročiai vyrauja ir kaip greitai ar lėtai tie įpročiai keičiasi.
„Mažesniuose miesteliuose ar kaimuose vyresnio amžiaus žmonės yra mažiau imlūs technologinėms naujovėms, mėgsta apsipirkti turguose, kuriuose beveik šimtu procentu vyrauja atsiskaitymai grynaisiais, nepasitiki bankais – visos šios aplinkybės lemia, kad didžioji dalis mokėjimų visose kasdieninėse srityse vyksta grynais pinigais“, – komentavo jis.
Kalbėdamas apie šešėlinės ekonomikos mastą, analizuojant atsiskaitymus grynais ir mokėjimo kortelėmis, L. Vilimas kalbėjo: „Jei šešėlinė ekonomika ir susijusi su mažesniu kiekiu atsiskaitymų bankinėmis kortelėmis, tai, manyčiau, kad tai būdinga bendrai ir vienodai visai Lietuvai – tiek dideliems miestams, tiek ir regionams“.
Pasiteiravus, ar prekybininkams parankiau, kai klientas atsiskaito grynaisiais ar mokėjimo kortelėmis, asociacijos vadovas teigė skirtumo didelio nematantis.
„Atliekant pardavimo operaciją, didelio skirtumo prekybininkui, ar pirkėjas atsiskaito kortele, ar grynaisiais, nėra. Tik tiek, kad priimant atsiskaitymą kortele, nereikia duoti grąžos, tad sutaupoma šiek tiek laiko ir išvengiama apsiskaičiavimo išduodant grąžą rizikos“, - aiškino jis.
Vis dėlto daugiau darbo prekybininkams tenka, kai parduotuvės turi suskaičiuoti gautus pinigus, perduoti juos inkasavimo bendrovėms, kurios tuos pinigus perveža, dar kartą perskaičiuoja ir tik tada užskaito į parduotuvių sąskaitą.
„Esant atsiskaitymams kortele, viso šio proceso išvengiama, o pinigai per bankų sukurtą elektroninę infrastruktūrą tiesiai įskaitomi į prekybininko sąskaitą“, – pridėjo L. Vilimas.
„Dėl šios priežasties, kai kurios mažos parduotuvės, nemaža dalis jų yra ir regionuose, siūlo savo pirkėjams tik atsiskaitymo grynaisiais galimybę arba priima korteles tik nuo tam tikro pirkinio vertės. Šios aplinkybės taip pat prisideda prie to, kad regionuose mažiau naudojamasi banko kortelėmis“, - komentavo pašnekovas.
Priklauso nuo bankomatų tinklo, pačių prekybininkų
SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Romas Čereška pabrėžė, kad tai, kiek konkrečiame regione atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis, labiausiai priklauso nuo infrastruktūros išsivystymo – kiek yra vietų, kur žmogus gali už pirkinius atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir mokėjimo kortele.
„Nors prekybos centrai galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele siūlė jau nuo pirmų veiklos dienos, tačiau gyventojams dar reikia laiko pakeisti įpročius. Šiuo metu mokėjimo kortelėmis dažniausiai atsiskaitoma didžiuosiuose miestuose, tačiau juos vejasi ir mažesni Lietuvos miestai, kur atsiskaitymo operacijų skaičius auga itin sparčiai“, – sakė jis.
Pasak jo, įpročiui atsiskaityti mokėjimo kortele įtakos gali turėti ir konkretaus miesto ar miestelio situacija.
„Pavyzdžiui, kas yra daugumos gyventojų pajamų šaltinis – ar miestelyje yra stambus darbdavys, kuris moka algą į banko sąskaitą, ar gyventojai pajamų prasimano kitaip, tarkime, prekiaudami automobiliais turguje, kaip šiuo metu yra Tauragėje“, – pastebėjo R. Čereška.
SEB banko atstovas svarsto, kad įtakos gali turėti ir geografinė padėtis – pavyzdžiui, kai kuriuose pasienio regionuose, kur, tikėtina, yra didesnis kontrabandos mastas, gali cirkuliuoti daugiau grynųjų pinigų, o kurortinėse vietose, sutraukiančiose didesnių miestų gyventojus, jaunimą, gali būti dažniau atsiskaitoma mokėjimo kortele. Be to, pašnekovas pataria nepamiršti ir bendro vietos gyventojų amžiaus vidurkio.
„Mokėjimo kortele ir už smulkius, ir už stambius dažniausiai linkę atsiskaityti 25-45 metų didmiesčių gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas. Naudodamiesi mokėjimo kortele, 8 kartus iš 10-ies šie žmonės ja atsiskaito už pirkinius, o 2 kartus – mokėjimo kortelę naudoja grynųjų pinigų paėmimui iš bankomato“, – skaičiais dalijosi R. Čereška.
Tuo metu vyresni žmonės iš mažesnių Lietuvos miestų mokėjimo kortele atsiskaito kiek rečiau.
„Pavyzdžiui, vyresni nei 65 metų SEB banko klientai mokėjimo kortele už pirkinius atsiskaito 6-7 kartus iš 10-ies, likusius kartus mokėjimo kortelę naudoja lėšų išgryninimui. Visgi pastebime, kad senjorai nuosekliai pratinasi prie atsiskaitymų mokėjimo kortele ir vis dažniau ją naudoja atsiskaitydami ir už smulkius pirkinius. Per antrą šių metų ketvirtį mūsų banko klientai, kuriems virš 65 metų, mokėjimo kortele už pirkinius atsiskaitė 3 proc. dažniau nei atitinkamu laikotarpiu pernai, šių atsiskaitymų metu išleidžiama suma išaugo 6 proc.”, – tęsė pašnekovas.
R. Čereška spėja, kad tokios tendencijos dar labiau stiprės ateityje: „Turint omenyje tai, kad maistas sudaro stambią viso išlaidų krepšelio dalį, gyventojai turėtų vis rečiau rinktis kelią „bankomatas – prekybos centro kasa“. Čia už pirkinius jie gali iškart atsiskaityti mokėjimo kortele taip sutaupydami laiko ir lėšų, be to, prekybos centrų kasose jie gali nemokamai pasiimti ir kasdienėms išlaidoms reikalingų grynųjų pinigų“.
Vardija kelis faktorius
„Swedbank“ banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad banko analitikai yra pastebėję kelis faktorius, kurie labiausiai lemia atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis intensyvumą.
„Visų pirma, tai gyventojų įpročiai. Gyventojai patys renkasi, kokia forma jiems atsiskaityti už prekes ir paslaugas yra patogiausia – mokant kortele ar grynaisiais pinigais. Antras svarbus faktorius – mokėjimo kortelių skaitytuvų skvarba. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose vietų, kuriose galima atsiskaityti kortele, paprastai būna mažiau nei didmiesčiuose ar regionų centruose. Be to, mažuose miesteliuose gyventojai daugiau apsiperka turgavietėse bei pas smulkiuosius prekybininkus, kur kortelių skaitytuvai sutinkami rečiau nei, pavyzdžiui, prekybos centruose“, – kalbėjo jis.
„Swedbank“ banko duomenimis, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mokėjimo kortelių naudojimas yra aktyvesnis nei mažesniuose miestuose ir savivaldybėse. Daugiausia mokėjimo kortelėmis naudojasi jaunimas.
Kaip ir SEB bankas, „Swedbank“ pastebi, kad senjorų elgsenoje su mokėjimo kortelėmis matyti pokyčiai.
„Lyginant 2015 m. pirmąjį pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, senjorai kortelėmis atsiskaitė 33% daugiau, o jų atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apyvarta išaugo daugiau nei 40%. Akivaizdu, kad senjorai atsiskaitymams vis dažniau renkasi banko mokėjimo kortelę“, – kalbėjo banko atstovas.
„Swedbank“ duomenys taip pat rodo, kad labiausiai atsiskaityti grynais yra linkę Tauragės apskrities gyventojai.
Vilniaus apskrities gyventojas iš 100 išleistų eurų 38 eurus išleidžia mokėdamas kortele. Tuo metu Tauragėje kortele apmokami tik 17 eurų.
„Gana mažu kortelių naudojimu taip pat išsiskiria Marijampolės, Panevėžio ir Telšių apskritys“, - pastebėjo S. Abraškevičius.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius teigia, kad pernai atliktos apklausos duomenimis, atsiskaityti grynaisiais nežymiai labiau linkę kaimiškų vietovių gyventojai.
Lietuvos bankas nerenka ir neturi duomenų apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortelėmis pagal regionus, amžiaus grupes ar kitus kriterijus.
„Abejoju, kad galima tiesiogiai susieti šešėlinę ekonomiką su atsiskaitymo grynaisiais paplitimu tam tikrame regione. Aišku, iš šešėlinės ekonomikos galima gauti tik grynuosius pinigus, kurių dalis išleidžiama oficialiai apskaitomoje ekonomikoje. Bet grynųjų naudojimui didelę įtaką turi ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, mažas vietų, kur būtų galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, skaičius“, - pridėjo T. Karpavičius.
