Jiems atlikti nereikėtų kortelės, o pinigai nukeliautų per kelias sekundes ir galbūt sudarytų konkurenciją bankų siūlomiems greitiesiems pavedimams. Vartotojų organizacijos tikisi, kad dėl būsimos naujovės vartotojai ne tik gaus inovatyvių produktų, bet ir sutaupys.

Mama prisiminė, kad pamiršo duoti Mantui 10 eurų, vos keliais išmaniojo telefono mygtukų paspaudimais po kelių sekundžių Mantas jau gali leisti gautus eurus – tokią viziją turi Lietuvos bankas, kviečiantis įvairias institucijas ir gyventojus tris mėnesius teikti siūlymus Nacionalinei mokėjimų strategijai.

„Mūsų tikslas - sukurti platformą, kur būtų derinami visų pusių interesai. Tie interesai visada priešingi – verslas nori pigių mokėjimų, o vartojas visada nori patogių ir nematomų mokėjimų, kad apie juos apskritai nereikėtų galvoti. Visos šios šalys tikrai turi būti prie vieno stalo“, – įsitikinęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos bankas deklaruoja siekiantis ir daugiau konkurencijos atsiskaitymų rinkoje, kur šiuo metu dirba per 40 paslaugų teikėjų, bet 90 proc. rinkos yra užėmę vos trys. Kartu norima, kad gyventojai vis mažiau naudotųsi grynaisiais pinigais, o iki 2020-ųjų bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimo būdai būtų pasiekiami kiekvienam.

„Vartotojo patirtis su momentiniais mokėjimais iš esmės reikš, kad jo išmaniajame telefone bus integruota programėlė, su kuria jis galės pervesti lėšas čia ir dabar tiek fiziniam asmeniui, tiek ir prekybos vietoje“, – aiškina Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas.

Vartotojų organizacijos tvirtina aktyviai dalyvausiančios diskusijose dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos.

„Šiandien paslaugų teikimo srityje konkurencija nėra didelė. Galima sakyti, kad jos nėra, bankai gyvena iš to mūsų pinigų administravimo. Lietuvos banko duomenimis, beveik trečdalis pelno ateina iš jų teikiamų paslaugų ir įkainių. Bankai susidurs su didesne konkurencija, jie bus priversti labiau gerinti įvaizdį, siūlyti konkurencingesnes sąlygas klientams“, – nurodo Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė.

Būsimiems nesklandumams spręsti siūloma steigti Mokėjimų tarybą, o Lietuvos bankas sako jau dabar pasirengęs inicijuoti ir prisidėti prie momentinių mokėjimų infrastruktūros kūrimo. Šiuo metu, palyginti su Estija, mokėjimų, atliekamų elektroniniu būdu, Lietuvoje 2 kartus, o lyginant su skandinavais - 3 kartus mažiau.